Pradžia

Europos Parlamentas - apie geresnį darbo ir asmeninio gyvenimo suderinimą

Rugsėjo 13 d. Europos Parlamentas plenarinėje sesijoje pritarė Vilijos Blinkevičiūtės rengtam rezoliucijos projektui dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai palankių darbo rinkos sąlygų kūrimo. Tai ypač aktuali tema daugeliui žmonių, kurie bando suderinti savo profesinę karjerą ir asmeninį gyvenimą, o ypač - vaikus auginančioms ir artimuosius slaugančioms šeimoms.

Rezoliucijoje Europos Komisija raginama pateikti konkrečius siūlymus, kaip iš esmės pagerinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Būtina parengti ES teisės aktų projektus, kurie nustatytų minimalias garantijas nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros atostogoms bei nėščių ir neseniai pagimdžiusių moterų teisių apsaugai, įteisintų apmokamas atostogas tėvams.

Siūloma parengti ir teisės aktą, kuris įteisintų senyvų, sergančių ar neįgalių šeimos narių priežiūros atostogas, po kurių dirbantieji galėtų sugrįžti į darbą, o priežiūros atostogų metu būtų išsaugotos socialinės garantijos.

Valstybės narės raginamos daugiau investuoti į prieinamų, įperkamų ir kokybiškų vaikų ir kitų priklausomų asmenų priežiūros paslaugas geriau panaudojant ir ES biudžeto lėšas bei teikti paskatas darbdaviams prisidėti prie priežiūros sąnaudų kompensavimo.

Būtinos papildomos priemonės, kad dirbantieji nebūtų diskriminuojami dėl jų šeimyninės padėties, o darbo vietoje būtų kuriama šeimai draugiška aplinka. Palankesnės sąlygos derinti darbą ir asmeninį gyvenimą ne tik padidintų moterų dalyvavimą darbo rinkoje, bet ir įgalintų tėvus daugiau dėmesio skirti savo šeimai bei skatintų gimstamumą.

Tai tik dalis siūlymų, kurie pateikiami Europos Parlamento rezoliucijoje, su kuria galite susipažinti mūsų svetainėje.

Europos Parlamento narės Vilijos Blinkevičiūtės biuro informacija

REZOLIUCIJA dėl profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai palankių darbo rinkos sąlygų kūrimo

Europos Parlamentas,

- atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 3 dalį ,

- atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 6 straipsnio a punktą, 8 ir 10 straipsnius, 153 straipsnio 1 dalį, 153 straipsnio 2 dalį ir 157 straipsnį,

- atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 9, 23, 24 ir 33 straipsnius,

- atsižvelgdamas į 1996 m. gegužės 3 d. Europos socialinę chartiją, ypač į jos I ir II dalis, 2, 4, 16 ir 27 straipsnius, dėl pareigų šeimai turinčių darbuotojų teisės į lygias galimybes ir vienodas sąlygas,

- atsižvelgdamas į 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvą 92/85/EEB dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo (Motinystės atostogų direktyva),

- atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Motinystės atostogų direktyvą (COM(2008) 0637),

- atsižvelgdamas į savo poziciją, priimtą 2010 m. spalio 20 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/.../ES, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 92/85/EEB, dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo ir priemonių, skirtų padėti darbuotojams derinti profesinį ir šeimos gyvenimą, nustatymo, kurioje, be kita ko, prašoma nustatyti dviejų savaičių tėvystės atostogas,

- atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 8 d. Tarybos direktyvą 2010/18/ES, įgyvendinančią patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų, ir panaikinančią Direktyvą 96/34/EB,

- atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyvą 2013/62/ES, kuria dėl Majoto statuso dalinio pakeitimo Europos Sąjungos atžvilgiu iš dalies keičiama Direktyva 2010/18/ES, įgyvendinanti patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų,

– atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB,

– atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus,

– atsižvelgdamas į 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą

2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų,

– atsižvelgdamas į 1997 m. gruodžio 15 d. Tarybos direktyvą 97/81/EB dėl Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, kurį sudarė Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE), Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP) ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC),

- atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 25 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: užimtumo ir socialiniai aspektai 2016 m. metinėje augimo apžvalgoje“,

- atsižvelgdamas į savo 2015 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl motinystės atostogų,

- atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl vienodo užmokesčio už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams principo taikymo,

- atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl lyčių stereotipų panaikinimo ES,

- atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2013 m. pažangos lyčių lygybės Europos Sąjungoje srityje,

- atsižvelgdamas į savo 2015 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl ES moterų ir vyrų lygybės strategijos po 2015 m.,

- atsižvelgdamas į savo 2015 m. spalio 8 d. rezoliuciją „2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo taikymas“,

- atsižvelgdamas į savo 2016 m. vasario 3 d. rezoliuciją dėl naujosios moterų teisių ir lyčių lygybės strategijos Europoje po 2015 m.,

- atsižvelgdamas į savo 2016 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl 2010 m. kovo 8 d. Tarybos direktyvos 2010/18/ES, įgyvendinančios patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų, ir panaikinančios Direktyvą 96/34/EB, taikymo,

- atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 15 d. Tarybos išvadas dėl ankstyvojo ugdymo ir

priežiūros: kaip padėti mūsų vaikams kuo geriau pasirengti ateičiai,

- atsižvelgdamas į 2015 m. birželio 19 d. Tarybos išvadas dėl lygių moterų ir vyrų galimybių pajamų srityje: vyrų ir moterų pensijų skirtumo panaikinimo,

- atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 7 d. Europos Sąjungos Tarybos išvadose patvirtintą 2011–2020 m. Europos lyčių lygybės paktą,

- atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 15–16 d. Barselonoje vykusiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui pirmininkavusios valstybės narės išvadas,

- atsižvelgdamas į 2015 m. gruodžio 7 d. trijų (ES pirmininkavusios, pirmininkaujančios ir pirmininkausiančios) valstybių narių grupės deklaraciją dėl lyčių lygybės, kurią pateikė Nyderlandai, Slovakija ir Malta,

- atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010) 2020),

- atsižvelgdamas į Komisijos iniciatyvą „Veiksmų gairės: naujos priemonės siekiant spręsti dirbančių šeimų patiriamas profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros problemas“ (2015 m. gruodžio mėn.) ir konsultacijas su visuomene ir suinteresuotaisiais subjektais,

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2016 m. Komisijos darbo programa. Ne laikas taikyti standartinius sprendimus“ (COM(2015) 0610),

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Pradedamos konsultacijos dėl Europos socialinių teisių ramsčio“ (COM(2016) 0127),

– atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos komunikatą „ Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą, visų pirma naudojant 2014–2020 m. Europos socialinio fondo lėšas“ ir Komisijos rekomendaciją „Investicijos į vaikus. Padėkime išsivaduoti iš nepalankios socialinės padėties“,

- atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Geresnė darbo ir gyvenimo pusiausvyra: didesnė parama siekiant profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimo“ (COM(2008) 0635),

- atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 17 d. Komisijos komunikatą „Ankstyvasis ugdymas ir priežiūra. Kaip padėti mūsų vaikams kuo geriau pasirengti ateičiai“ (COM(2011) 0066),

- atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 29 d. Komisijos pažangos ataskaitą „Barselonos tikslai. Mažų vaikų priežiūros paslaugų plėtojimas Europoje siekiant tvaraus ir įtraukaus augimo“ (COM(2013) 0322),

- atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Strateginė veikla siekiant

lyčių lygybės 2016–2019 m.“, ypač į jo 3.1 skyrių „Moterų dalyvavimo darbo rinkoje didinimas ir vienoda moterų ir vyrų ekonominė nepriklausomybė“,

- atsižvelgdamas į 2015 m. Komisijos ataskaitą dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (SWD(2016) 0054), ypač į jos skyrių dėl vienodos ekonominės nepriklausomybės (10–15 psl.),

- atsižvelgdamas į 2016 m. sausio 21 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2015 m. Europos užimtumo ir socialinės tendencijos“, ypač į jo 3.2 skyrių „Socialinė apsauga“,

- atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (EUROFOUND) atliktus tyrimus „Darbo laikas ir profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyra iš viso gyvenimo perspektyvos“ (2013 m.), „Vaikų ir priklausomų asmenų priežiūra: poveikis jaunų darbuotojų karjerai“ (2013 m.), „Darbas ir priežiūra: suderinimo priemonės demografinių pokyčių kontekste“ (2015 m.) ir Šeštąjį Europos darbo sąlygų tyrimą (EWCS, 2016 m.),

– atsižvelgdamas į 2015 m. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo tyrimą „Darbo laiko pokyčiai XXI a.“,

- atsižvelgdamas į Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo tyrimą „Tėvų skatinimas imti vaiko priežiūros ir tėvystės atostogas“,

- atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 8 d. Europos nacionalinių lygybės įstaigų tinklo (EQUINET) ataskaitą „Visiems geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą skatinančios lygybės įstaigos“,

- atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto nustatytą 2015 m. lyčių lygybės indeksą ir jo 2015 m. ataskaitą „Darbo, šeimos ir privataus gyvenimo derinimas Europos Sąjungoje: politikos apžvalga“,

- atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnybos atliktą tyrimą „Lyčių lygybė užimtumo ir profesinės veiklos srityje. Direktyva 2006/54/EB, Europos įgyvendinimo vertinimas“,

- atsižvelgdamas į Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato Sąjungos mastu atliktą tyrimą „Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogos. Duomenys apie trukmę ir kompensacijų dydžius Europos Sąjungoje“,

- atsižvelgdamas į Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato tyrimą „Motinystės ir tėvystės atostogų išlaidos ir nauda“,

- atsižvelgdamas į Europos Parlamento Europos Sąjungos vidaus politikos generalinio direktorato tyrimą „Lyties ir negalios veiksnių sankirtos nulemta diskriminacija“,

- atsižvelgdamas į 2016 m. kovo mėn. Europos Parlamento Sąjungos vidaus politikos generalinio direktorato tyrimą „Vyrų ir moterų darbui, priežiūrai ir laisvalaikiui skiriamo laiko skirtumai“,

- atsižvelgdamas į 2014 m. asociacijos „Eurocarers“ prižiūrinčiųjų asmenų strategiją „Priežiūros galimybių suteikimas prižiūrintiesiems asmenims“,

- atsižvelgdamas į 2008 m. Europos psichinės sveikatos ir gerovės paktą ir jame nustatytą psichinės sveikatos darbo vietoje prioritetą,

- atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją Nr. 156 dėl pareigų šeimai (1981 m.) ir TDO rekomendaciją Nr. 165 dėl pareigų šeimai turinčių darbuotojų (1981 m.),

- atsižvelgdamas į TDO konvenciją dėl darbo ne visą darbo laiką (1994 m.), TDO konvenciją dėl darbo namuose (1996 m.), TDO konvenciją dėl motinystės apsaugos (2000 m.) ir TDO konvenciją dėl namų ūkio darbuotojų (2011 m.),

- atsižvelgdamas į TDO ataskaitą „Darbuotojų motinystė ir tėvystė: pasaulyje taikoma teisė ir praktika“ (2014 m.),

- atsižvelgdamas į 2016 m. kovo 24 d. Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos 60-os sesijos suderintas išvadas, ypač e–g punktus,

- atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 8 d. bendrą TDO ir UNICEF darbo dokumentą „Parama šeimos pareigų turintiems darbuotojams: vaiko vystymosi ir deramo darbo darbotvarkės sąsaja“,

- atsižvelgdamas į 2015 m. EBPO geresnio gyvenimo indeksą,

- atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto bendrus svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

- atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A8–0253/2016),

A. kadangi, naujausiais Eurostato duomenimis, per pastaruosius dešimtmečius gimstamumo rodiklis ES sumažėjo ir ES susiduria su beprecedentėmis demografinėmis problemomis, į kurias valstybės narės turėtų reaguoti; kadangi, siekiant paskatinti teigiamas demografines tendencijas, svarbu vykdyti šeimai palankią politiką, nes darbo nesaugumas ir sunkios darbo sąlygos gali turėti neigiamo poveikio šeimos planavimui;

B. kadangi 2014 m. 28 ES valstybėse narėse gimė 5,1 mln. vaikų, t. y. gimstamumo rodiklis buvo 10,1; kadangi, palyginti, gimstamumo rodiklis 2000 m. buvo 10,6, 1985 m. – 12,8, o 1970 m. – 16,4; kadangi ES susiduria su didele demografine problema, nes daugumoje valstybių narių nuolat mažėja gimstamumo rodikliai ir taip Sąjunga laipsniškai virsta gerontokratine visuomene, o tai kelia tiesioginę grėsmę socialiniam ir ekonominiam augimui ir vystymuisi;

C. kadangi tradicinė moterų ir vyrų vaidmenų ir šeimos siaurąja prasme sąvoka vis labiau kvestionuojama, nes ES daugėja šeimų, kurias sudaro tik vienas iš tėvų ir jo vaikai, tos pačios lyties asmenų sąjunga grindžiamų šeimų, paauglių motinų ir kt.; kadangi nepripažįstant šios įvairovės dar labiau diskriminuojami ir dar didesnį neigiamą poveikį patiria ES gyventojai ir jų šeimos;

D. kadangi vyrų ir moterų lygybė yra vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos principų, o Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 23 straipsniuose draudžiama diskriminuoti dėl lyties ir reikalaujama vyrų ir moterų lygybę užtikrinti visose srityse, įskaitant pastangas pasiekti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

E. kadangi Komisijos pateiktos veiksmų gairės yra pradinis taškas, tačiau jų užmojai tikrai nepakankami; kadangi laikantis šių gairių Europoje turi prasidėti moterų ir vyrų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros modelio pertvarkymo procesas ir jos turi svariai prisidėti prie didesnės lyčių lygybės užtikrinimo;

F. kadangi gerai suprojektuotas ir įgyvendinamas suderinimo politikos priemones derėtų laikyti esminiu darbo aplinkos gerinimu, taip sudarant geras darbo sąlygas ir užtikrinant socialinę ir profesinę gerovę; kadangi sykiu gera profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra skatina ekonomikos augimą, konkurencingumą, didina bendrą dalyvavimo darbo rinkoje lygį, skatina lyčių lygybę, skurdo grėsmės mažėjimą ir kartų solidarumą, padeda spręsti senėjančios visuomenės problemas ir daro teigiamą poveikį gimstamumo rodikliams ES; kadangi politika, kurią reikia įgyvendinti, kad šie tikslai būtų pasiekti, turi būti šiuolaikiška, joje didžiausią dėmesį reikia skirti tam, kad būtų gerinamos moterų galimybės patekti į darbo rinką ir užtikrinamas vienodas namų ir priežiūros pareigų pasidalijimas tarp moterų ir vyrų, ir ji turi būti grindžiama sukurta nuoseklia teisine sistema, kurią papildytų kolektyvinės derybos ir kolektyviniai susitarimai, kad būtų sudarytos sąlygos pasiekti geresnę priežiūros, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

G. kadangi profesinio ir asmeninio gyvenimo derinimas labai priklauso nuo darbo vietoje taikomo darbo laiko modelio; kadangi suabejota, ar ilgesnės darbo valandos ir didesnis jų skaičius naudingi ekonomikai, t. y. ar dėl to padidėja produktyvumas; kadangi nemaža dalis darbuotojų ES dirba pagal netipinį darbo valandų modelį, be kita ko, dirba savaitgaliais ir nedarbo dienomis, pamainomis ir naktį, ir 2015 m. beveik pusė darbuotojų dirbo savo laisvalaikio metu; kadangi dabartiniai tyrimai rodo, kad 31 proc. darbuotojų darbo laiko modelis nuolat kinta ir jiems dažnai apie tai pranešama likus labai nedaug laiko; kadangi tai gali kelti sveikatos ir saugos problemų, padidinti nelaimingų atsitikimų darbe ir sveikatos blogėjimo per ilgą laikotarpį riziką ir dėl to darbuotojams gali pasidaryti sunku suderinti darbą su pareigomis vaikams ir kitiems priklausomiems asmenims; kadangi kai kuriems sektoriams tai dar būdingiau, pavyzdžiui, mažmeninių paslaugų sektoriui, kuriame dauguma darbuotojų yra moterys;

H. kadangi praėjusiame amžiuje, 1919 m., TDO nustatė aštuonių darbo valandų, aštuonių poilsio valandų ir aštuonių šeimai ir laisvalaikiui skiriamų valandų taisyklę;

I. kadangi Komisija ir valstybės narės turėtų imtis specialių priemonių tam, kad tiek viešuosiuose, tiek privačiuosiuose sektoriuose paskatintų naujo tipo darbo organizavimo principą, grindžiamą kokybiško, pritaikomo ir veiksmingo darbo rezultatų siekimo modeliais, kuri sudarytų sąlygas darbuotojams pasiekti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

J. kadangi 2015 m. 28 ES valstybėse narėse dirbo 75,9 proc. vyrų, o moterų – tik 64,3 proc., nors moterys yra geriau išsilavinusios; kadangi dirbančių moterų skaičius yra dar mažesnis, jeigu atsižvelgiama į darbo visą darbo dieną ekvivalentus, nes ne visą darbo laiką dirbančių moterų dalis kai kuriose valstybėse narėse yra labai didelė; kadangi 2013 m. vyrai apmokamą darbą dirbo 47 valandas per savaitę, o moterys – 34; kadangi, sudėjus apmokamo darbo ir namie atliekamo nemokamo darbo valandas, jaunos moterys vidutiniškai dirbo 64 valandas, o jauni vyrai – 53; kadangi, apytikriais vertinimais, dėl lyčių nelygybės darbo rinkoje Europoje prarandama iki 10 proc. BVP vienam gyventojui;

K. kadangi dabartinės užimtumo ir socialinės politikos priemonės, taikomos drauge su nustatytomis taupymo priemonėmis, Europoje trikdo ekonomikos augimą ir vystymąsi; kadangi šios politikos priemonės trukdo pasiekti strategijoje „Europa 2020“ užsibrėžtą tikslinį moterų užimtumo rodiklį – 75 proc. (dabar jis yra 63,5 proc.); kadangi, atsižvelgiant į dabartines ES užimtumo, socialinės, ekonominės ir lygybės politikos sąlygas, strategija „Europa 2020“ yra pasenęs dokumentas ir anksčiau užsibrėžtų tikslų anaiptol nepavyksta pasiekti; kadangi be iniciatyvių politikos priemonių, parengtų ir įgyvendintų siekiant padėti moterims patekti į darbo rinką, ypač politikos priemonių, kuriomis būtų skatinama geresnė profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, bet kokio ES lygmeniu užsibrėžto tikslinio rodiklio faktiškai negalima pasiekti;

L. kadangi Europos darbo rinkoms būdinga lyčių segregacija; kadangi Komisija savo 2016 m. kovo 8 d. komunikate dėl Europos socialinių teisių ramsčio (COM(2016) 0127, I priedas) taip pat pripažino, kad „moterų, palyginti su vyrų, užimtumo lygis tebėra gerokai žemesnis, o dirbančių ne visą darbo dieną, dirbančių prasčiau apmokamuose sektoriuose ir gaunančių mažesnį valandinį atlyginimą, net atliekant lygiavertį darbą, yra daugiau nei vyrų, nors moterų išsilavinimas yra geresnis“;

M. kadangi skurdas ir nelygybė dar labiau padidėjo, kai ES, reaguodama į ekonomikos krizę, įgyvendino makroekonominės politikos priemones ir griežto taupymo priemones;

N. kadangi suderinti šeimos ir profesinį gyvenimą ypač sunku vienišiems tėvams, o jų dauguma yra vienišos motinos; kadangi 28 ES valstybėse ne mažiau kaip 34 proc. vienišų motinų gresia skurdas ir tokių šeimų vaikams kyla neproporcingai didelė grėsmė paveldėti skurdą iš kartos į kartą;

O. kadangi žalingas skurdo feminizacijos pasekmes skaudžiausiai patiria vaikai, kuriuos augina vienišos motinos, susiduriančios su dideliais sunkumais suderinti vienintelio maitintojo vaidmenį ir tėvystės pareigas;

P. kadangi lyčių lygybė darbo rinkoje naudinga ne tik moterims, bet ir visai ekonomikai ir visuomenei, nes tai viena iš pagrindinių ekonominių priemonių siekiant skatinti tvarų ir įtraukų ekonomikos augimą ir mažinti profesinę nelygybę, taip pat siekiant didinti darbo rinkos efektyvumą ir lankstumą; kadangi moterų įžengimas ar grįžimas į profesinį gyvenimą lemia šeimos pajamų, vartojimo, surenkamų socialinio draudimo įmokų ir surenkamos mokesčių sumos didėjimą; kadangi patekti į darbo rinką ar joje likti siekiančios moterys vis dar susiduria su diskriminacija, joms nesuteikiamos darbo teisės, visų pirma dėl nėštumo ir motinystės;

Q. kadangi vyrų ir moterų darbo užmokestis skiriasi 16,3 proc. ir kadangi netipinio ir mažų garantijų darbo sutartys (nefiksuoto darbo laiko sutartys, terminuotos darbo sutartys, laikino darbo sutartys, darbo ne visą darbo laiką sutartys ir pan.) taip pat dažniau tenka moterims nei vyrams;

R. kadangi nelygybė darbo rinkoje turi visą gyvenimą trunkančių padarinių ir pasekmių moterų teisėms, pavyzdžiui, pensijoms, kaip rodo tai, jog ES vyrų ir moterų pensijos skiriasi 39 proc., t. y. daugiau nei dvigubai viršija vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą, kuris yra 16 proc.;

S. kadangi įvairių profesijų grupių sektoriuose savarankiškai dirbančios moterys ir verslininkės, norėdamos suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, patiria ypač daug sunkumų; kadangi labai dažnai moterys, norinčios tapti verslininkėmis, susiduria su sunkumais gauti paskolą, nes finansų tarpininkai nelinkę joms suteikti paskolų dėl to, jog laikosi nuomonės, kad moterys yra pažeidžiamesnės ir mažiau pajėgios plėsti savo verslą;

T. kadangi visuomenėje plačiai paplitę stereotipai palieka moterims antraeilį vaidmenį; kadangi šie stereotipai atsiranda vaikystėje, daro įtaką renkantis studijas ir mokymus ir toliau veikia darbo rinkoje; kadangi vis dar pernelyg dažnai moterims tenka tik „moteriški“ darbai ir dažnai joms labai mažai mokama; kadangi toks darbo rinkos pasidalijimas atkartoja stereotipus, pagal kuriuos beveik visa priežiūra daugiausia primetama moterims ir dėl to moterys nuo dviejų iki dešimt kartų daugiau laiko skiria neapmokamai priežiūrai nei vyrai; kadangi lyčių stereotipai ir diskriminacija dėl lyties turi neigiamų pasekmių moterų asmeninei, socialinei ir ekonominei nepriklausomybei ir perspektyvoms ir dėl jų didesnis moterų procentas, ypač vienišos motinos, dirba ne visą darbo laiką, pertraukia karjerą ir patiria didesnę skurdo ir socialinės atskirties grėsmę, todėl sumažėja moterų savarankiškumas;

U. kadangi, nepaisant esamos ES ir nacionalinio lygmens politikos principų ir teisės aktų, su šeima susijusios atostogos dažnai tebėra tiek vyrų, tiek moterų diskriminacijos ir stigmatizavimo priežastis ir nuo to ypač nukenčia moterys, nes jos yra pagrindinės priežiūros teikėjos, kurios naudojasi su šeima susijusiomis atostogomis;

V. kadangi vyrų ir moterų pasiimamų vaiko priežiūros atostogų skirtumas rodo diskriminaciją dėl lyties; kadangi tėvo pasiimamų vaiko priežiūros atostogų rodiklis valstybėse narėse tebėra žemas – tik 10 proc. tėvų pasiima bent vieną tokių atostogų dieną, o 97 proc. moterų išnaudoja vaiko priežiūros atostogas, kurias gali pasiimti abu tėvai; kadangi turimi duomenys patvirtina, kad neapmokamos arba mažai apmokamos su šeima susijusios atostogos imamos retai; kadangi iš dalies arba visiškai neperleidžiamomis, deramai apmokamomis vaiko priežiūros atostogomis proporcingiau naudojasi abu tėvai ir tai padeda mažinti moterų diskriminaciją darbo rinkoje; kadangi tik labai nedaug valstybių narių skatina tėvą panaudoti visas tėvystės ar vaiko priežiūros atostogas, todėl vyrai netenka galimybės vienodai prisiimti priežiūros pareigas ir praleisti laiką su savo vaikais;

W. kadangi svarbu imtis priemonių, kuriomis tėvai būtų skatinami pasinaudoti atostogų galimybėmis, nes tėvai, išėję su šeima susijusių atostogų, sukuria geresnius santykius su savo vaikais ir ateityje dažniau prisiima aktyvų vaikų priežiūros vaidmenį;

X. kadangi EUROFOUND tyrimai atskleidė aspektus, nuo kurių priklauso tėvų naudojimosi vaiko priežiūros atostogomis rodikliai, ir konkrečiai tai yra kompensacijos dydis, atostogų sistemos lankstumas, informacijos prieinamumas, vaikų priežiūros paslaugų prieinamumas ir lankstumas ir baimė išėjus atostogų iškristi iš darbo rinkos;

Y. kadangi vienas iš pagrindinių moterų dalyvavimo darbo rinkoje veiksnių yra įperkamų, pakankamų ir kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų, kitų priklausomų asmenų priežiūros ir kokybiškų socialinių paslaugų buvimas ir galimybės jas gauti; kadangi nepakanka infrastruktūros, kuri pasiūlytų kokybiškos ir prieinamos vaikų priežiūros paslaugas visų pajamų grupių asmenims; kadangi dėl blogos vaikų priežiūros kokybės 27 proc. Europos gyventojų buvo sunku gauti šių paslaugų; kadangi, norint užtikrinti kokybiškas paslaugas, reikia investuoti į vaikų priežiūros darbuotojų mokymą; kadangi tik 11 valstybių narių yra pasiekusios Barselonos pirmąjį tikslą (priežiūros paslaugos užtikrinamos bent 90 proc. vaikų nuo trejų metų iki privalomojo mokyklinio amžiaus) ir tik 10 valstybių narių yra pasiekusios antrąjį tikslą (priežiūros paslaugos užtikrinamos bent 33 proc. vaikų iki trejų metų amžiaus);

Z. kadangi ikimokyklinis ugdymas ir priežiūra ir 0–3 metų amžiaus vaikų patirtis turi lemiamą poveikį kognityviniam vaikų vystymuisi, nes būtinuosius gebėjimus jie išsiugdo per pirmuosius penkerius metus;

Aa. kadangi profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politikos priemonėmis, užtikrinant ir motinai, ir tėvui reikalingas lėšas, laiką ir pagalbą, tėvams taip pat turėtų būti sudarytos sąlygos vykdyti pareigas vaikams;

Ab. kadangi Europa yra žemynas, kuriame daugiausia vyresnio amžiaus piliečių ir vyksta senėjimo procesas, kuris tęsis ir ateinančiais dešimtmečiais; kadangi daug valstybių narių trūksta pakankamų ilgalaikės priežiūros paslaugų, kad būtų tenkinami išaugę priežiūros poreikiai ir sprendžiama nesikeičiančio ar mažėjančio sveiko gyvenimo metų rodiklio problema; kadangi dauguma oficialios vyresnio amžiaus giminaičių priežiūros namuose darbo vietų yra mažai apmokamos ir joms užtenka žemos kvalifikacijos;

Ac. kadangi 80 proc. priežiūros poreikių ES tenkina neoficialios priežiūros teikėjai; kadangi apie 3,3 mln. 15–34 m. amžiaus Europos gyventojų turėjo atsisakyti darbo visą darbo laiką, nes trūksta priklausomų vaikų ar vyresnio amžiaus giminaičių priežiūros paslaugų;

Ad. kadangi dėl IRT ir besiformuojančių technologijų įvairiuose sektoriuose pakito darbo ir užimtumo sąlygos, organizacinė kultūra ir struktūros; kadangi formuojant politiką reikia neatsilikti nuo technologinės plėtros, siekiant užtikrinti, kad šiomis naujomis sąlygomis socialiniai standartai ir lyčių lygybė didėtų, o ne mažėtų;

Ae. kadangi priežiūros ir apmokamo darbo derinys daro didelį poveikį darbo ir užimtumo rodiklių tvarumui, o ypač moterų, kurios tam tikru savo gyvenimo etapu gali susidurti su pareigomis prižiūrėti anūkus ir (arba) pagyvenusius tėvus;

Af. kadangi kai kuriose ES teisinėse sistemose išlaikytos neindividualizuotų mokesčių ir socialinio draudimo sistemos, pagal kurias moterims suteikiamos tik išvestinės, nuo jų ryšio su vyrais priklausomos teisės, įskaitant teises į sveikatos priežiūrą ir pensiją; kadangi žmonos / motinos priklausomybę primetančios valstybės narės tiesiogiai diskriminuoja moteris ir neleidžia moterims naudotis visomis piliečių teisėmis, nes valstybinės paslaugos teikiamos selektyviai;

Ag. kadangi, siekiant atsižvelgti į pažeidžiamų moterų, t. y. neįgaliųjų, jaunų moterų, migrančių, pabėgėlių, iš etninių mažumų kilusių moterų ir LGBTI moterų, patiriamas tarpsektorines profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros ir užimtumo saugumo užtikrinimo kliūtis, reikalingos tikslinės darbo rinkos ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politikos priemonės;

Ah. kadangi darbuotojams skiriant laiko asmeniniam tobulėjimui ir mokymuisi pagal mokymosi visą gyvenimą principą ir nemažinant jų teisių į išmokas padidėja jų gerovė ir įnašas į ekonomiką, nes jų gebėjimai ir produktyvumas yra geresni;

Ai. kadangi įgyvendinamos profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politikos priemonės pačios savaime neduos naudos darbuotojams, jeigu sykiu nebus imtasi gyvenimo sąlygų gerinimo, kultūros, rekreacinės ir sporto veiklos skatinimo ir kitų politikos priemonių;

Bendrieji principai

1. pabrėžia, kad „profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimas“ yra įvairiai interpretuojama sąvoka, apimanti visas bendras teisėkūros ir ne teisėkūros pobūdžio politikos priemones, kuriomis siekiama skatinti tinkamą ir proporcingą įvairių žmogaus gyvenimo aspektų pusiausvyrą; mano, kad, norint pasiekti tikrą profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, reikia patikimos, kompleksinės, struktūrinės, nuoseklios ir visapusiškos politikos, įskaitant darbo, priežiūros, laiko šeimai ir draugams, laisvalaikio ir asmeninio tobulėjimo suderinimo paskatas ir veiksmingas priemones; pabrėžia, kad visų pirma reikalinga kultūrinė visuomenės permaina – reikia įveikti lyčių stereotipus, kad vyrai ir moterys tolygiau dalytųsi darbą ir priežiūrą;

2. pabrėžia, kad reikia užtikrinti galimybę suderinti profesinį, asmeninį ir šeimos gyvenimą kaip pagrindinę visų žmonių teisę, vadovaujantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir taikant priemones, kurios būtų prieinamos kiekvienam piliečiui, ne tik jaunoms motinoms, tėvams ar prižiūrintiems asmenims; ragina pradėti taikyti principą, pagal kurį būtų užtikrinama ši teisė, kaip pagrindinį socialinių sistemų siekį ir ragina ES ir valstybes nares tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje skatinti tokius įmonių teikiamo socialinio aprūpinimo modelius, pagal kuriuos būtų paisoma teisės suderinti asmeninį ir profesinį gyvenimą; mano, kad ši teisė turėtų būti integruota į visą ES veiklą, kuri gali turėti tiesioginio ar netiesioginio poveikio šiuo klausimu;

3. pažymi, kad ES šiuo metu susiduria su beprecedenčiais demografiniais pokyčiais – ilgėjančia tikėtina gyvenimo trukme, mažesniu gimstamumu, besikeičiančia šeimos struktūra, t. y. naujomis santykių kūrimo ir (bendro) gyvenimo formomis, vėlyva tėvyste ir migracija, kurie kelia naujų iššūkių ES; yra susirūpinęs dėl to, kad ekonomikos ir finansų krizė ir dėl jos sumažintas biudžetas galėjo padaryti neigiamą poveikį viešiesiems finansams, kurių reikia norint vykdyti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politiką ir užtikrinti kokybiškų ir įperkamų visuotinės svarbos paslaugų teikimą, taip pat galimybes jų gauti; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares taikyti skatinamąją politiką ir paskatas, kad būtų remiamas demografinis atsinaujinimas, išsaugotos socialinio draudimo sistemos ir skatinama žmonių ir visos visuomenės gerovė ir vystymasis;

4. pabrėžia, kad mažėjančio gimstamumo rodiklio problemą ES dar labiau pablogino krizė, nes dėl nedarbo, negarantuotų darbo galimybių, netikrumo dėl ateities ir diskriminacijos darbo rinkoje jaunimas, o ypač jaunos specialistės, priversti atidėti motinystę, kad galėtų išlikti aktyvūs darbo rinkoje, kurioje konkurencija vis didesnė; į tai atsižvelgdamas, ragina valstybes nares ir socialinius partnerius skatinti šeimai palankią darbo aplinką, suderinimo planus, grįžimo į darbą programas, darbdavių ir darbuotojų komunikacijos kanalus ir teikti paskatas įmonėms ir savarankiškai dirbantiems darbuotojams, visų pirma siekiant užtikrinti, kad žmonės nebūtų ekonominiu požiūriu baudžiami už tai, kad turi vaikų, ir kad jų teisėti karjeros lūkesčiai nesikirstų su šeimos planais; be to, pabrėžia, kad motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogos gali būti veiksmingai taikomos ir duoti naudos visuomenei ir ekonomikai tik tada, jeigu sykiu taikomos kitos politikos priemonės, įskaitant kokybiškų ir įperkamų vaiko priežiūros paslaugų teikimą;

5. palankiai vertina Komisijos požiūrį į profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politiką kaip į pagrindinę priemonę siekiant spręsti socialines ir ekonomines problemas; ragina Europos socialinius partnerius pasiekti susitarimą dėl visapusiško teisėkūros ir ne teisėkūros priemonių, susijusių su profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimu, rinkinio; ragina Komisiją, kad ji, sykiu paisydama subsidiarumo principo, savo 2017 m. darbo programoje pateiktų pasiūlymą dėl tokio priemonių rinkinio, atsižvelgiant į paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį, jeigu nebūtų įmanoma pasiekti socialinių partnerių susitarimo; pabrėžia, kad pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų turėtų apimti vyrų ir moterų lygybę kaip teisinį pagrindą; ragina Komisiją bendradarbiauti su socialiniais suinteresuotaisiais subjektais, siekiant sukurti socialinių teisių ramstį, kurį įgyvendinant būtų užtikrintos tikros socialinės investicijos, pirmenybę skiriant investicijoms į žmones;

6. teigiamai vertina tai, kad Komisija pradėjo viešas konsultacijas dėl Europos socialinių teisių ramsčio, siekdama surinkti nuomones ir grįžtamąją informaciją apie pagrindinius principus, kuriais turėtų būti grindžiamos tinkamai veikiančios ir teisingos darbo rinkos ir socialinio aprūpinimo sistemos euro zonoje;

7. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad vykdant atitinkamą politiką ir priemones būtų atsižvelgiama į augančią šeimos ryšių, be kita ko, civilinių partnerysčių, tėvystės ir senelių dalyvavimo auginant vaiką formų, įvairovę, taip pat į visos visuomenės įvairovę, o ypač užtikrinti, kad vaikas nebūtų diskriminuojamas dėl tėvų santuokinės padėties ar šeimos sudėties; ragina valstybes nares tarpusavyje pripažinti teisinius dokumentus, siekiant užtikrinti laisvą judėjimą be diskriminacijos;

8. ragina Komisiją ir valstybes nares parengti ir įgyvendinti politiką ir taikyti priemones, kuriomis būtų remiami nepalankiausias sąlygas turintys asmenys ar asmenys, kuriems galiojantys teisės aktai ir politikos priemonės šiuo metu netaikomos, pavyzdžiui, vienišos motinos arba tėvai, nesusituokusios poros, tos pačios lyties asmenų poros, migrantai, savarankiškai dirbantys asmenys ar jiems padedantys nedirbantys sutuoktiniai ir šeimos, kuriose vienas ar daugiau šeimos narių yra neįgalūs;

9. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad su profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra susijusiuose teisės aktuose ir politikos srityse būtų atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir ES skirtas 2015 m. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto baigiamąsias pastabas;

10. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad rengiant, stebint ir įgyvendinant profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politiką pirmiausia būtų atsižvelgiama į vaikų gerovę ir interesus; ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai įgyvendinti rekomendaciją dėl investicijų į vaikus ir įdėmiai stebėti jos įgyvendinimo pažangą; ragina Komisiją ir valstybes nares, vykdant integruotą Europos kovos su vaikų skurdu planą, parengti ir taikyti iniciatyvas, tokias kaip Vaiko garantijų sistema, kuriomis būtų siekiama užtikrinti, kad vykdant esamą skurdo mažinimo politiką daugiausia dėmesio būtų skiriama vaikams, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę naudotis nemokamomis sveikatos priežiūros, švietimo, vaikų priežiūros paslaugomis, gyventi deramame būste ir tinkamai maitintis;

11. mano, kad vaikų skurdas yra susijęs su tėvų skurdu, todėl ragina valstybes nares įgyvendinti rekomendaciją dėl vaikų skurdo ir gerovės ir naudoti joje pateiktą rodikliais pagrįstą stebėsenos sistemą;

12. pabrėžia, kad labai svarbu į profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politiką įtraukti gyvenimo ciklo požiūrį, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas žmogus būtų remiamas įvairiais gyvenimo etapais ir galėtų aktyviai dalyvauti darbo rinkoje, turėdamas darbuotojo teises, ir visame visuomenės gyvenime;

13. pabrėžia, kad geresnė profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra ir didesnė lyčių lygybė yra būtinos, siekiant didinti moterų, ypač kitus prižiūrinčių moterų ir vienišų motinų, dalyvavimą darbo rinkoje ir norint pasiekti moterų įgalėjimo tikslą; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti ekonominį moterų įgalėjimą, svarbiausia pertvarkyti ir pritaikyti darbo rinką ir socialinio aprūpinimo sistemas taip, kad būtų atsižvelgiama į moterų gyvenimo etapus;

14. ragina Komisiją ir valstybes nares parengti pertvarkos politiką ir investuoti į sąmoningumo didinimo kampanijas, kad būtų įveikti lyčių stereotipai ir skatinamas tolygesnis priežiūros ir namų ūkio pareigų pasidalijimas, be kita ko, atkreipiant dėmesį į vyrų teisę ir poreikį prisiimti priežiūros pareigas ir nebūti už tai stigmatizuojamiems ar baudžiamiems; mano, kad įmonėms turėtų būti taikomos tikslinės ir paramos priemonės, siekiant padėti joms skatinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir kovoti su diskriminacija;

15. ragina valstybes nares didinti apsaugą nuo diskriminacijos ir neteisėto atleidimo, kurie yra susiję su asmens profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros siekiais ir nuo kurių ypač dažnai nukenčia darbuotojos, ir užtikrinti galimybes kreiptis į teismą ir imtis teisinių veiksmų, be kita ko, prireikus išsamiau informuoti apie siūlomą darbuotojų teisių ir teisinę pagalbą; į tai atsižvelgdamas, ragina Komisiją ir valstybes nares pasiūlyti politikos priemonių, kuriomis būtų gerinamas kovos su diskriminacija priemonių taikymas darbo vietoje, be kita ko, informavimo kampanijomis būtų didinamas informuotumas apie įstatymuose nustatytas teises į vienodą požiūrį, įrodinėjimo pareiga būtų perkeliama atsakovui, o nacionalinės lygybės įstaigos būtų įgaliotos savo iniciatyva atlikti oficialius tyrimus lygybės klausimais ir padėti galimoms diskriminacijos aukoms;

16. pabrėžia, kad dėl palyginamų, išsamių, patikimų ir nuolat atnaujinamų duomenų apie lygybę trūkumo yra sunku įrodyti, jog esama diskriminacijos, ypač netiesioginės; ragina valstybes nares sistemingai rinkti duomenis apie lygybę ir padaryti juos prieinamus, įtraukiant nacionalines lygybės įstaigas ir teismus, be kita ko, siekiant analizuoti ir stebėti šiuos duomenis konkrečioms šalims skiriamų rekomendacijų rengimo tikslais; ragina Komisiją imtis iniciatyvų toliau skatinti rinkti tokius duomenis – pateikti rekomendacijų valstybėms narėms ir pavesti Eurostatui užduotį vykdyti konsultacijas, siekiant į Europos socialinių tyrimų rodiklius įtraukti duomenis, suskirstytus pagal visas diskriminacijos priežastis; ragina Komisiją toliau bendradarbiauti su Europos lyčių lygybės institutu (EIGE), kad būtų sistemiškai gerinama pagal lytis suskirstytų duomenų kiekybė ir kokybė;

17. ragina Komisiją reguliariai peržiūrėti pažangą, pasiektą Pekino veiksmų platformoje nustatytose didžiausią rūpestį keliančiose srityse, kurių rodiklius EIGE jau parengė, ir atsižvelgti į šių peržiūrų rezultatus atliekant lyčių lygybės ES vertinimą;

18. atkreipia dėmesį į tai, kad, įgyvendinant Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvą 2000/78/EB, nacionalinės lygybės įstaigos atlieka svarbų vaidmenį: padeda didinti informuotumą ir rinkti duomenis, palaikyti ryšį su socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, spręsti nepranešimo apie diskriminacijos atvejus problemą ir užtikrinti prieinamesnes skundų teikimo procedūras; ragina valstybes nares stiprinti lygybės įstaigų, įskaitant EQUINET, vaidmenį, pajėgumą ir nepriklausomumą, be kita ko, suteikiant tinkamą finansavimą; ypač ragina stiprinti Vienodo požiūrio direktyvoje 2006/54/EB numatytas organizacijas, užtikrinančias galimybes kreiptis į teismą ir imtis teisinių veiksmų;

19. mano, kad būtina rengti tinkamus nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijų ir teisėsaugos institucijų darbuotojų ir darbo inspektorių mokymus apie nediskriminavimo užimtumo srityje teisės aktus ir teismų praktiką; mano, kad tokie mokymai taip pat ypač svarbūs teisėjams, prokurorams, teisininkams ir policijos pajėgoms;

20. ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad vykdant viešąją politiką suteikiamos teisės į socialines išmokas, kaip individualios teisės, būtų lygios ir vienodai suteikiamos moterims ir vyrams, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas žmogus galėtų naudotis savo teisėmis ir pasiekti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

Moterys ir vyrai kaip lygūs uždirbantys ir prižiūrintys asmenys

21. pabrėžia, kad reikia panaikinti lyčių nelygybę apmokamo ir neapmokamo darbo srityje ir skatinti lygų vaikų ir priklausomų asmenų priežiūros pareigų, išlaidų ir pačios priežiūros pasidalijimą tarp moterų, vyrų ir visos visuomenės, be kita ko, užtikrinant visuotines galimybes gauti įperkamų ir kokybiškų visuotinės svarbos paslaugų; pažymi, kad šioje srityje reikia konkrečių pasiūlymų, siekiant padėti užtikrinti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

22. apgailestauja dėl to, kad nenyksta vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas – tai yra SESV 157 straipsnyje įtvirtinto vienodo užmokesčio už vienodą darbą abiejų lyčių darbuotojams pagrindinio principo pažeidimas ir nuo to ypač nukenčia vaikų turinčios ir juos auginančios moterys; ragina ES ir valstybes nares, kad jos, bendradarbiaudamos su socialiniais partneriais ir lyčių lygybės įstaigomis, nustatytų ir įgyvendintų vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo panaikinimo politiką; ragina valstybes nares reguliariai atlikti darbo užmokesčio apžvalgas, kurios papildytų šias pastangas;

23. ragina Komisiją, vadovaujantis 2016 m. birželio 16 d. Tarybos išvadomis dėl lyčių lygybės, sustiprinti Komisijos vykdomos strateginės lyčių lygybės veiklos statusą ir integruoti lyčių aspektą į strategiją „Europa 2020“, siekiant užtikrinti, kad lyčių lygybės siekis nebūtų antraeilis prioritetas; todėl primygtinai ragina Komisiją priimti po 2015 m. taikomą lyčių lygybės strategiją ir įgyvendinti ją pasinaudojant Europos semestru, laikantis 2011–2020 m. Europos lyčių lygybės pakto rekomendacijų;

24. ragina valstybes nares taikyti iniciatyvią politiką ir skirti atitinkamas investicijas, kuriomis būtų siekiama padėti su šeima ir priežiūra susijusiomis atostogomis pasinaudojusioms moterims ir vyrams patekti, grįžti į darbo rinką, joje likti ir tobulėti, užsitikrinant pastovų ir kokybišką užimtumą, vadovaujantis Europos socialinės chartijos 27 straipsniu; ypač pabrėžia, kad reikia užtikrinti galimybę grįžti į tas pačias arba lygiavertes ar panašias pareigas, užtikrinti apsaugą nuo atleidimo ir mažiau palankaus požiūrio dėl nėštumo, prašymo suteikti su šeima susijusių atostogų ar pasinaudojimo jomis ir užtikrinti apsaugos laikotarpį, per kurį į darbą grįžęs asmuo galėtų prisitaikyti prie darbo; pakartoja, kad į darbą grįžtantiems asmenims taip pat reikėtų užtikrinti galimybes pakeisti darbo valandas ir (arba) režimą (įskaitant būtinybę darbdaviui pagrįsti atsisakymą tai padaryti) ir užtikrinti mokymo laikotarpius;

25. ragina Komisiją ir valstybes nares į lyčių lygybės politiką įtraukti socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę; pabrėžia, kad kovojant su diskriminacija ir skatinant lyčių lygybę darbo srityje labai svarbus pakankamas tokios politikos finansavimas, kolektyviniai susitarimai, kolektyvinės derybos, gerosios patirties tyrimai ir mainai;

26. primygtinai ragina valstybes nares pakeisti namų ūkio vieneto modelius į apmokestinimo ir socialinio draudimo teisių individualizavimo principą, siekiant užtikrinti, kad moterys turėtų individualias teises, ir mažinti jų priklausomybę nuo partnerio ar valstybės;

27. mano, kad moterų dalyvavimo darbo rinkoje ir jų ekonominio nepriklausomumo skatinimas nepaprastai svarbus norint pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslą iki 75 proc. padidinti visų gyventojų užimtumo rodiklį ir kad tai paskatintų augti BVP; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti politiką ir didinti investicijas, kuriomis remiamas moterų įdarbinimas kokybiškose darbo vietose, ypač tuose sektoriuose ir pareigose, kuriuose moterų yra neproporcingai mažai, pavyzdžiui, mokslo, technologijos, inžinerijos ir matematikos, taip pat žaliosios ekonomikos sektoriuose ar vyresniosios vadovybės pareigose visuose sektoriuose;

Su šeima ir priežiūra susijusios atostogos

28. pažymi, kad Komisija atsiėmė pasiūlymą dėl Motinystės atostogų direktyvos persvarstymo, ir ragina Komisiją, kad ji, bendradarbiaudama su socialiniais partneriais ir pasikonsultavusi su pilietine visuomene, pateiktų aukštų standartų plačių užmojų pasiūlymą, siekiant užtikrinti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad motinystės atostogų laikotarpiu moterims būtų mokama ir jos būtų apdraustos socialiniu draudimu, siekiant remti šeimas ir kovoti su nelygybe, didinti moterų socialinę ir ekonominę nepriklausomybę ir nebausti jų finansiškai už vaikų turėjimą; pabrėžia, kad drauge su motinystės atostogų nuostatomis turi būti taikomos veiksmingos priemonės, kuriomis būtų ginamos nėščių ir neseniai pagimdžiusių moterų, taip pat vienišų motinų, teisės, kaip nurodoma Tarptautinės darbo organizacijos ir Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijose;

29. ragina ES ir valstybių narių lygmeniu, bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, geriau koordinuoti įvairių rūšių atostogų nuostatas; pažymi, kad geresnės galimybės naudotis įvairių rūšių atostogomis suteikia žmonėms gyvenimo etapų perspektyvų ir padidina dalyvavimą darbo rinkoje, bendrą efektyvumą ir pasitenkinimą darbu; pažymi, kad tais atvejais, kai nėra jokių nuostatų dėl atostogų arba kai esamos nuostatos laikomos nepakankamomis, socialiniai partneriai gali atlikti svarbų vaidmenį nustatant naujas arba atnaujinant esamas motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros atostogų nuostatas; ragina Komisiją ir valstybes nares persvarstyti atostogų politiką, kad būtų atsižvelgta į dirbančių senelių vaidmenį anūkų priežiūros srityje;

30. ragina valstybes nares teikti adekvačią pajamų kompensaciją ir socialinę apsaugą bet kokių su šeima ar priežiūra susijusių atostogų laikotarpiu, visų pirma siekiant užtikrinti, kad mažas pajamas gaunantys darbuotojai galėtų pasinaudoti atostogų priemonėmis tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti darbuotojai;

31. ragina Komisiją paskelbti Vaiko priežiūros atostogų direktyvos įgyvendinimo ataskaitą ir ragina Komisiją ir socialinius partnerius apsvarstyti galimybę siūlyti atitinkamai pailginti minimalią tėvystės atostogų trukmę, mokant adekvačią pajamų kompensaciją ir suteikiant socialinę apsaugą, nuo keturių iki mažiausiai šešių mėnesių ir padidinti vaikų, kurių atžvilgiu galima pasiimti vaiko priežiūros atostogas, amžių; pabrėžia, kad tėvams turėtų būti suteiktos lanksčios galimybės imti atostogas dalimis ar visas iš karto; ragina valstybes nares ir socialinius partnerius persvarstyti savo nustatytas vaiko priežiūros atostogų finansinės kompensacijos sistemas, kad būtų užtikrinta adekvataus lygio pajamų kompensacija, kuri veiktų kaip paskata ir, be kita ko, skatintų vyrus naudotis vaiko priežiūros atostogomis ne tik direktyvoje nustatytą minimalų laikotarpį; pakartoja, kad tėvai turėtų lygiai pasidalyti vaiko priežiūros atostogas ir kad didelė atostogų dalis turėtų būti neperleidžiama; pabrėžia, kad abiem tėvams turi būti taikomos vienodos sąlygos teisių į pajamas ir vaiko priežiūros atostogų trukmės požiūriu;

32. atkreipia dėmesį į neįgalių vaikų turinčių tėvų pažeidžiamumą; todėl ragina Komisiją patobulinti ir sustiprinti Direktyvos 2010/18/ES nuostatas, susijusias su vaiko priežiūros atostogų suteikimo sąlygomis ir išsamiomis taisyklėmis, taikomomis neįgalius arba sunkiomis ar lėtinėmis ligomis sergančius vaikus auginantiems tėvams; ragina valstybes nares pailginti šių tėvų galimybės pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis laikotarpį, viršijant direktyvoje numatytą teisės aktais nustatomą vaiko amžių, ir suteikti jiems papildomas motinystės, tėvystės (jei egzistuoja tokios atostogos) ir vaiko priežiūros atostogas;

33. mano, kad, norint užtikrinti lyčių požiūriu proporcingą profesinio ir asmeninio gyvenimo suderinimą ir pasiekti strategijos „Europa 2020“ moterų ir vyrų užimtumo tikslus, būtina skatinti atostogų teisių individualizavimą, taip pat tėvo vaidmenį vaiko auginime pasinaudojant atostogomis;

34. ragina Komisiją, siekiant sudaryti sąlygas vaikų turintiems tėvams ar priklausomų šeimos narių turintiems asmenims pasiekti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, pateikti gerai pagrįstas ir darnias iniciatyvas dėl:

1) tėvystės atostogų direktyvos, kurioje būtų numatytos privalomos mažiausiai dviejų savaičių visiškai apmokamos atostogos;

2) prižiūrinčių asmenų atostogų direktyvos, kuri papildytų profesionalios priežiūros teikimo nuostatas, sudarytų darbuotojams sąlygas prižiūrėti priklausomus asmenis ir užtikrintų tinkamą prižiūrinčių asmenų atlyginimą ir socialinę apsaugą; ragina užtikrinti darbuotojų interesus atitinkantį lankstumą ir pakankamai paskatų vyrams imti prižiūrinčio asmens atostogas;

3) minimaliųjų standartų, taikytinų visose valstybėse narėse siekiant tenkinti specialius įtėvių ir įvaikių poreikius ir suteikti tokias pačias teises, kurias turi biologiniai tėvai;

pripažįsta, kad kai kurios valstybės narės savo iniciatyva jau ėmėsi priemonių dėl tėvystės ir prižiūrinčio asmens atostogų;

35. ragina valstybes nares darbo ir socialinio draudimo teisės aktais nustatyti vadinamuosius priežiūros kreditus tiek moterims, tiek vyrams, kad būtų įskaitomi lygiaverčiai pensijos kaupimo laikotarpiai, siekiant apsaugoti tuos, kurie padaro karjeros pertrauką, kad galėtų neprofesine veikla nemokamai prižiūrėti priklausomą asmenį ar šeimos narį, ir pripažinti šių prižiūrinčių asmenų atliekamo darbo vertę visai visuomenei; ragina valstybes nares dalytis gerąja patirtimi šioje srityje;

Priklausomų asmenų priežiūra

36. ragina valstybes nares iki 2020 m. veiksmingai įgyvendinti Barselonos tikslus ir pritarti 2014 m. ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros kokybės sistemai;

37. primena, kad investicijos į socialines paslaugas, įskaitant infrastruktūrą, ne tik daro didelį poveikį užimtumui, bet ir suteikia galimybę viešajam sektoriui gauti nemažai papildomų pajamų darbo užmokesčio mokesčių ir socialinio draudimo įmokų pavidalu; ragina valstybes nares investuoti į kokybišką ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, vyresnio amžiaus asmenų ir priklausomų asmenų priežiūros paslaugas; ragina jas užtikrinti tokių paslaugų teikimą, įperkamumą ir visuotines galimybes jų gauti – pavyzdžiui, padidinti viešąsias išlaidas priežiūros paslaugoms, įskaitant savarankiško gyvenimo programas, ir geriau panaudoti ES lėšas; ragina pasinaudoti DFP peržiūra taip pat ir tam, kad pirmiausia naudojantis ESF, ERPF ir ESIF būtų padidintos investicijos į socialines paslaugas ir infrastruktūrą; ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę teikti nemokamas priežiūros paslaugas skurdą ir socialinę atskirtį patiriančioms šeimoms; taip pat pažymi, kad nepakankamas investavimas į viešąsias priežiūros struktūras ir paslaugas daro neproporcingai didelį poveikį vienišiems tėvams, o dauguma jų yra moterys;

38. pabrėžia, kad būtina pripažinti žmonių, laiką ir gebėjimus skiriančių vyresnio amžiaus asmenų ir priklausomų asmenų priežiūrai, atliekamą darbą;

39. pabrėžia, kad dirbančioms motinoms ir tėvams neįgalių vaikų priežiūra yra ypatingas iššūkis, kurį visuomenė turėtų pripažinti ir padėti įveikti viešosios politikos ir kolektyvinių derybų priemonėmis; ragina valstybes nares užtikrinti, kad teikiant ikimokyklinės vaikų priežiūros paslaugas dėmesys būtų skiriamas ne tik galimybėms gauti šią priežiūrą, bet ir jos kokybei, visų pirma socialiai remtinų vaikų ir neįgalių vaikų atveju;

40. ragina valstybes nares išnagrinėti galimybę palaipsniui suderinti mokyklų tvarkaraščius su darbo visą darbo laiką tvarkaraščiais, vykdant nemokamą užklasinę veiklą tiek po pamokų, tiek per mokinių atostogas, kad darbuotojams, o ypač moterims, kurios dažniausiai trumpina savo darbo laiką, kad galėtų pasirūpinti vaikais, iš tikrųjų būtų lengviau pasiekti tikrą profesinio, šeimos ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

41. ragina valstybes nares remti fiskalinę politiką, nes ji yra veiksmingas svertas, padedantis gerinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir skatinti moterų užimtumą, t. y. šiuo tikslu įvesti mokesčių kreditą už vaikų, vyresnio amžiaus asmenų ar kitų priklausomų asmenų priežiūrą, grindžiamą mokesčių paskatomis ir lengvatomis;

42. ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti taikyti vyresnio amžiaus asmenų, neįgaliųjų ir kitų priklausomų asmenų priežiūros paslaugų tikslus, panašius į Barselonos tikslus, ir stebėjimo priemones, kuriomis būtų vertinama kokybė, prieinamumas ir įperkamumas; ragina Eurostatą, EUROFOUND ir EIGE (kai jis nustato lyčių lygybės indeksą) rinkti atitinkamus duomenis ir atlikti tyrimus, siekiant padėti vykdyti šią veiklą;

43. ragina valstybes nares sustiprinti specializuotų priežiūros paslaugų vyresnio amžiaus asmenims tinklą ir pirmiausia sukurti namuose teikiamų paslaugų tinklus; pabrėžia, jog reikia, kad vyresnio amžiaus žmonių priežiūros politika būtų pritaikyta konkretiems poreikiams ir, jei įmanoma, daugiausia dėmesio būtų skiriama jų pačių pageidavimui dėl priežiūros vietos;

44. ragina Komisiją siekti, kad būtų nustatyti visų priežiūros paslaugų Europos kokybės standartai, įskaitant galimybių jas gauti, prieinamumo ir įperkamumo standartus, siekiant padėti valstybėms narėms kelti priežiūros standartus; primena esamas sistemas, tokias kaip Europos ilgalaikės priežiūros paslaugų kokybės užtikrinimo sistema, kurių pavyzdžiu reiktų pasinaudoti; ragina Komisiją ir valstybes nares plėtoti politikos priemones, siekiant suteikti galimybes ir sudaryti sąlygas deinstitucionalizuoti ilgalaikę priežiūrą tais atvejais, kai tai įmanoma, remiantis bendruomenės teikiamomis paslaugomis;

45. pažymi, kad vienas iš svarbių aspektų siekiant užtikrinti kokybiškas paslaugas yra investicijos į darbo jėgą; todėl ragina valstybes nares ir socialinius partnerius skatinti deramas priežiūros darbuotojų darbo sąlygas ir kokybišką užimtumą, be kita ko, mokant jiems deramą darbo užmokestį, pripažįstant priežiūros darbuotojų statusą ir plėtojant priežiūros darbuotojams skirtas kokybiško profesinio rengimo kryptis;

Kokybiškas užimtumas

46. pažymi, kad visoje Europoje aukštas dirbančiųjų skurdo lygis, kai kuriems žmonėms tenka dirbti daugiau ir ilgiau, net derinti kelis darbus, kad galėtų pragyventi; pabrėžia, jog labai svarbu, kad nebūtų siekiama užtikrinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros tokiais būdais kaip mažų garantijų darbo sąlygų įvedimas ir nestandartinių užimtumo formų skaičiaus didinimas; pažymi, kad moterims tenka neproporcingai didelė nestandartinių užimtumo formų darbo dalis ir dėl to didėja socialinis ir ekonominis nesaugumas; atkreipia dėmesį į nuolatinį darbo užmokesčio (darbo užmokesčio atskaičius mokesčius ir neatskaičius mokesčių) skirtumą visose valstybėse narėse, kuris yra susijęs ne tik su skirtingomis susijusių rinkos dalyvių savybėmis, bet ir skirtingomis rinkos sąlygomis; pabrėžia, kad darbo užmokestis turėtų būti grindžiamas darbo rezultatais, pragyvenimo vietoje išlaidomis, o ne tik kiekybiniais standartais; ragina valstybes nares ir socialinius partnerius sukurti darbo užmokesčio politikos sistemą ir veiksmingas kovos su diskriminacija atlyginimų srityje ir tinkamo atlyginimo visiems darbuotojams užtikrinimo priemones, pavyzdžiui, nacionaliniu lygmeniu įvesti tokį minimalų darbo užmokestį, kuris užtikrintų orų gyvenimą, laikantis nacionalinės praktikos; ragina valstybes nares remti kolektyvines derybas kaip svarbų veiksnį plėtojant darbo užmokesčio politiką;

47. pažymi, kad profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra turi būti grindžiama darbuotojų teisėmis, užimtumo saugumu ir teise į atostogas, neribojant šios teisės dėl padidėjusių judumo ir lankstumo poreikių; pabrėžia, kad dėl didesnio lankstumo gali sustiprėti dabartinė moterų patiriama diskriminacija darbo rinkoje – ji gali pasireikšti mažesniu darbo užmokesčiu, nestandartinėmis užimtumo formomis ir neproporcingai didele atsakomybe už neapmokamus namų ūkio darbus, jeigu prieš tai nebus nustatytas aiškus lyčių lygybės principas;

48. ragina EUROFOUND toliau plėtoti užimtumo kokybės stebėjimo veiklą, kai jis atlieka Europos darbo sąlygų tyrimą, remiantis darbo vietos kokybės sąvoka, kuri apima uždarbį, perspektyvas, darbo laiko kokybę, gebėjimų panaudojimą ir galimybes veikti savo nuožiūra, socialinę aplinką, fizinę riziką ir darbo intensyvumą; be to, ragina EUROFOUND plėtoti politikos, socialinių partnerių susitarimų ir įmonių praktikos, kuriais skatinama darbo vietos kokybė, tyrimus; ragina EUROFOUND toliau stebėti darbo laiko modelių taikymo dažnumą ir pateikti šios srities viešosios politikos ir socialinių partnerių susitarimų analizę, įskaitant vertinimą, kaip vyksta derybos dėl tokios politikos ir susitarimų ir kaip jie padeda užtikrinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą; ragina EUROFOUND plėtoti tyrimus, kaip dviejų dirbančių namų ūkiai geba susiderinti savo darbo laiką ir kaip geriausiai būtų galima jiems padėti;

49. pabrėžia, kad, viena vertus, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra turi būti grindžiama darbuotojų teisėmis, užimtumo saugumu ir teise į atostogas, neribojant šios teisės dėl padidėjusių judumo ir lankstumo poreikių; tačiau pažymi, kad, kita vertus, kiekvieno darbuotojo asmeninė ir šeimos situacija skiriasi, ir todėl mano, kad darbuotojams reikėtų suteikti galimybę naudotis lanksčiais darbo modeliais, kad jie galėtų prisitaikyti prie konkrečių aplinkybių įvairiais gyvenimo etapais; mano, kad tokiu darbuotojui skirtu lankstumu galima paskatinti didesnius moterų užimtumo rodiklius; pabrėžia, kad darbuotojai ir darbdaviai yra bendrai atsakingi už tinkamiausių modelių parengimą ir susitarimą dėl jų; ragina Komisiją apžvelgti teisės prašyti taikyti lankstų darbo modelį padėtį valstybėse narėse;

50. remia pažangius darbo modelius kaip darbo organizavimo principą, pagal kurį derinamas lankstumas, savarankiškumas ir bendradarbiavimas ir nėra būtinas darbuotojo buvimas darbo ar kurioje nors kitoje iš anksto nustatytoje vietoje ir kuris sudaro darbuotojams sąlygas valdyti savo pačių darbo valandas, tačiau turi būti laikomasi maksimalaus dienos ir savaitės darbo laiko, nustatyto teisės aktuose ir kolektyviniuose susitarimuose; todėl pabrėžia pažangių darbo modelių teikiamas geresnės profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros užtikrinimo galimybes, ypač tėvams, grįžusiems arba patekusiems į darbo rinką po motinystės ar tėvystės atostogų; tačiau nepritaria tam, kad nuo buvimo darbo vietoje principo būtų pereita prie darbuotojo pasiekiamumo visą laiką principo; ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius, kad jie, kai bus rengiama pažangių darbo modelių politika, užtikrintų, kad tokie modeliai neužkrautų papildomos naštos darbuotojui, o padėtų įtvirtinti deramą profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir didinti darbuotojų gerovę; pabrėžia, jog reikia skirti dėmesį pasiekiamiems darbo rezultatams, kad šiomis naujomis darbo formomis nebūtų piktnaudžiaujama; ragina valstybes nares skatinti tokių technologijų, kaip skaitmeniniai duomenys, didelės spartos internetas, garso ir vaizdo technologija, teikiamas galimybes pažangaus (nuotolinio) darbo srityje;

51. pabrėžia, kad alternatyvūs verslo modeliai, pavyzdžiui, kooperatyvai ir savidraudos įmonės, turi didžiulių galimybių padėti užtikrinti didesnę lyčių lygybę ir deramą profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, ypač besiformuojančioje skaitmeninėje pažangių darbo modelių aplinkoje, kadangi vis daugiau darbuotojų dalyvauja sprendimų priėmimo procese; ragina Komisiją ir valstybes nares ištirti kooperatyvų ir alternatyvių verslo modelių poveikį lyčių lygybei ir profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai, ypač technologijų sektoriuose, ir taikyti politikos priemones, siekiant propaguoti gerosios patirties modelius ir dalytis žiniomis apie juos;

52. yra susirūpinęs dėl vis dažnesnio nesavanoriško darbo ne visą darbo laiką, ypač tarp moterų, turinčių priežiūros pareigų, nes dėl to joms kyla didesnė dirbančiųjų skurdo rizika; pabrėžia, kad tais atvejais, kai darbuotojas pasirenka dirbti ne visą darbo laiką, turi būti užtikrinta jo užimtumo kokybė ir nediskriminavimas, palyginti su visą darbo laiką dirbančiais darbuotojais, kaip reikalaujama pagal Direktyvą dėl darbo ne visą darbo dieną, ir ragina Komisiją stebėti, kaip ši direktyva taikoma; prašo Komisijos užtikrinti, kad ne visą darbo laiką dirbantiems darbuotojams, ne nuolat dirbantiems darbuotojams ir darbuotojams, kurių karjera yra su pertrūkiais arba laikotarpiais, kai dirbta mažiau valandų, būtų suteikta teisė naudotis deramų pensijų sistema be jokios diskriminacijos;

53. yra susirūpinęs dėl piktnaudžiavimo nefiksuoto darbo laiko sutartimis kai kuriose valstybėse narėse ir dėl to, kad sudaromos išnaudotojiškos sutartys, nesavanoriško laikino darbo sutartys, nustatomos nereguliarios, nenuspėjamos ir pernelyg ilgos darbo valandos, siūlomos žemos kokybės stažuotės, nes dėl jų ilgainiui nebeįmanoma pasiekti deramos profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros; todėl ragina valstybes nares ir socialinius partnerius skubiai spręsti mažų garantijų darbo problemą, su kuria ypač susiduria jaunimas ir moterys;

54. pažymi, kad pernelyg ilgos ir nereguliarios darbo valandos ir nepakankama poilsio trukmė, neužtikrinta darbo vieta ir neproporcingai aukštų rezultatų reikalavimas yra pagrindiniai padidėjusio streso, prastesnės fizinės ir psichinės sveikatos, padažnėjusių nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų veiksniai; pažymi, kad lankstus darbo laikas ir nuspėjamos darbo valandos daro teigiamą įtaką profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai; ragina valstybes nares ir socialinius partnerius įgyvendinant visus atitinkamus teisės aktus užtikrinti deramas darbo valandas ir poilsio per savaitę trukmę; primena Komisijos pareigą stebėti, kaip įgyvendinama Darbo laiko direktyva, ir svarstyti galimybę pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš valstybes nares, kurios nesilaiko tos direktyvos; todėl rekomenduoja atidžiai stebėti įmonių perėmimo ir (arba) pardavimo atvejus, siekiant kovoti su tendencija nustatyti blogesnes darbo sutarties sąlygas, susijusias su darbo valandomis ir poilsio trukme;

55. taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares, socialinius partnerius ir suinteresuotuosius subjektus daug dėmesio skirti naujoviškam darbo organizavimui darbo vietoje ir užtikrinti moterų ir vyrų profesinio ir asmeninio gyvenimo poreikių ir verslo našumo ir pelningumo balansą; atkreipia dėmesį į tai, kad yra teigiamas ryšys tarp moterų užimtumo didinimo, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros ir verslo konkurencingumo: mažėja nebuvimo darbe dienų skaičius, rezultatų atotrūkis, darbuotojų kaita, pritraukiami talentai, didėja lojalumas, ištekliai perskiriami socialinio aprūpinimo planų plėtotei, aukštėja gyvenimo lygio standartai ir atsiranda daugiau laisvo laiko – tai dažnai Europoje rodo geroji ne vienos stambios įmonės ir MVĮ tinklų patirtis;

56. pabrėžia, kad moterys ir LGBTI asmenys susiduria su specifinėmis kliūtimis dėl lyties ir streso darbe šaltiniais, įskaitant priekabiavimą, atskirtį, diskriminaciją ar lyčių stereotipus, o tai daro neigiamą poveikį jų gerovei darbe ir kelia grėsmę jų psichinei sveikatai ir gebėjimui daryti karjeros pažangą; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tolesnių priemonių šioms nepalankioms sąlygoms panaikinti, užtikrinant tinkamą atitinkamų kovos su diskriminacija teisės aktų, taip pat mokymosi visą gyvenimą programų, kuriose atsižvelgiama į lyčių ypatumus, įgyvendinimą, ir bendradarbiauti su profesinėmis sąjungomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis;

57. ragina valstybes nares kurti ir stiprinti nacionalines darbo inspekcijos tarnybas, sudarant joms tokias finansines sąlygas ir suteikiant tokius finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad jų darbas vietoje būtų veiksmingas ir jos galėtų kovoti su darbo vietų neužtikrinimu, nereglamentuojamu darbu, taip pat diskriminacija darbo ir darbo užmokesčio srityje, pirmiausia moterų ir vyrų lygybės požiūriu;

58. ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Vienodo požiūrio direktyvą 2006/54/EB ir ragina Komisiją persvarstyti direktyvą ir skatinti, kad įmonės įgyvendintų lyčių lygybės planus, įskaitant desegregacijos veiksmus, plėtotų darbo užmokesčio sistemas ir priemones, kuriomis būtų remiama moterų karjera; pabrėžia lygybės įstaigų vaidmens padedant diskriminacijos aukoms ir kovojant su lyčių stereotipais svarbą; ragina valstybes nares taikyti teisėkūros priemones, kurioms būtų užtikrintas lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus darbe principo laikymasis;

59. dar kartą ragina Tarybą skubiai priimti pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas;

60. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti socialines garantijas, socialinę apsaugą ir atlyginimą atostogų dėl ligos atveju, kad būtų galima pasiekti tikrą profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

Gyvenimo kokybė

61. pažymi, kad gyvenimo kokybės sąvoka yra platesnė už gyvenimo sąlygų sąvoką ir reiškia bendrą asmens gerovę visuomenėje, apibrėžiamą pagal visaverčiam žmogaus gyvenimui būtinus žmogaus egzistencijos aspektus;

62. pabrėžia, kad nelygybė laisvalaikio srityje ir nelygus pareigų pasidalijimas tarp moterų ir vyrų gali turėti poveikio moterų asmeniniam tobulėjimui, naujų gebėjimų įgijimui ir kalbų mokymuisi, dalyvavimui socialiniame, politiniame, kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime ir ypač moterų ekonominei padėčiai;

63. pabrėžia, kad bet kokia moterų diskriminacijos forma, įskaitant lyčių segregaciją, darbo užmokesčio ir pensijų skirtumai, lyčių stereotipai ir didelis mėginimo suderinti profesinį ir asmeninį gyvenimą stresas yra susiję su aukštu moterų fizinio neaktyvumo rodikliu ir turi didžiulį poveikį jų fizinei ir psichinei sveikatai; pakartoja, kad svarbu kovoti su stereotipais, skatinant ir ginant lyčių lygybę visais mokymosi etapais, pradedant pradine mokykla; ragina valstybes nares ir socialinius partnerius vykdyti ir remti viešas sąmoningumo didinimo ir informavimo kampanijas ir programas, kuriomis būtų skatinama lyčių lygybė ir kovojama su stereotipais;

64. pabrėžia mokymosi visą gyvenimą svarbą darbuotojų asmeniniam tobulėjimui, įskaitant prisitaikymą prie nuolat kintančių darbo sąlygų; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti mokymąsi visą gyvenimą; ragina Komisiją, valstybes nares ir socialinius partnerius parengti ir taikyti politiką, pagal kurią būtų numatytos mokymosi atostogos, taip pat profesinis mokymas ir mokymasis visą gyvenimą darbo vietoje, įskaitant mokymąsi ir kitose valstybėse narėse, ne tik toje, kurioje dirbama; ragina juos padaryti mokymąsi darbe ir ne darbe (įskaitant apmokamų studijų galimybes) prieinamą visiems darbuotojams, o ypač esantiems nepalankioje padėtyje, ypatingą dėmesį skiriant moterims, dirbančioms sektoriuose, kuriuose moterų santykinė dalis struktūriniu požiūriu yra mažesnė;

65. ragina valstybes nares, koordinuojant Komisijai, dalytis gerąja patirtimi, susijusia su paskatomis šeimoms, tokia kaip nemokami nuolatiniai viešojo transporto bilietai, šeimoms suteikiamos nuolaidos kultūros ir turizmo objektams, taip pat nuolaidos, taikomos su švietimu ir mokymu susijusioms prekėms ar paslaugoms;

66. ragina Komisiją ir valstybes nares kovoti su socialine ir ekonomine nelygybe; ragina valstybes nares propaguoti priemones, siekiant nustatyti nacionalinę praktiką ir tradicijas atitinkančias pakankamų pajamų sistemas, kad visi žmonės galėtų oriai gyventi, remti visapusišką jų dalyvavimą visuomenės gyvenime ir užtikrinti jų nepriklausomybę visais gyvenimo etapais;

67. apgailestauja dėl padėties, į kurią patenka daug senelių, sulaukusių tokio amžiaus, kad turėtų mėgautis ramybe ir užtarnautu poilsiu, tačiau prisiimančių daugybę šeimos pareigų – jie turi prižiūrėti anūkus, nes be jų pagalbos vaikai negali suderinti profesinio ir šeimos gyvenimo;

68. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

AIŠKINAMOJI DALIS

Per praėjusius dešimtmečius profesinio, asmeninio ir šeimos gyvenimo suderinimas pripažintas pagrindine teise. Nors tiek Europos lygmeniu, tiek nacionaliniu lygmeniu jau imtasi kai kurių iniciatyvų, šioje srityje vis dar reikia tolesnės pažangos, siekiant užtikrinti patenkinamą visų žmonių profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą. Tai ne tik padidintų paties žmogaus gerovę, bet ir būtų naudinga visai visuomenei, nes, be kita ko, žmogus, kurio profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra yra patenkinama, yra produktyvesnis darbe. Tam reikia pertvarkyti darbo aplinką ir atsisakyti sampratos, kad (apmokamas) darbas yra vienintelis naudingas ir todėl vertingas būdas žmogui panaudoti savo laiką. Be to, labai svarbu į profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politiką įtraukti gyvenimo ciklo požiūrį, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas žmogus būtų remiamas įvairiais gyvenimo etapais ir galėtų aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir visame visuomenės gyvenime.

Europos Parlamentas nusprendė savo iniciatyva parengti šį pranešimą, kad apskritai atkreiptų daugiau dėmesio į diskusijas ir paskatintų Komisiją suintensyvinti veiklą šioje srityje, ir konkrečiau – kad pateiktų savo reakciją į veiksmų gaires ir konsultacijų su visuomene rezultatus, paskelbtus 2015 m. dokumente „Naujos priemonės siekiant spręsti dirbančių šeimų patiriamas profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros problemas“. Šios Komisijos iniciatyvos tikslas – padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje modernizuojant ir pakoreguojant esamą ES teisės ir politikos sistemą pagal šiandieninės darbo rinkos aktualijas, kad vaikų ir (arba) kitų priklausomų giminaičių turintys tėvai galėtų geriau suderinti šeimos ir profesinį gyvenimą, būtų sudarytos sąlygos labiau pasidalinti priežiūros pareigas tarp moterų ir vyrų ir padidinta lyčių lygybė darbo rinkoje.

Komisijos iniciatyvai pritariančių pranešėjų nuomone, poreikis ES lygmeniu modernizuoti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros sistemą yra akivaizdus dėl kelių pagrindinių priežasčių: visuomenė patiria demografinius pokyčius, dėl kurių kyla daugiau priežiūros poreikių, iškilo nauji darbo būdai, nedarbas vis dar yra beprecedenčio aukšto lygio, padidėjo šeimos ryšių ir tėvystės formų įvairovė, vaikų turėjimas vis dar turi nepaprastai didelį neigiamą poveikį moterų užimtumo rodikliams ir esama ES sistema visiškai nepadeda spręsti pačios svarbiausios nuolatinės lyčių nelygybės šiuo aspektu problemos.

Moterys įgyja vis aukštesnę kvalifikaciją, dažnai netgi pralenkia vyrus išsilavinimu, tačiau jų ir toliau gerokai mažiau darbo rinkoje nei vyrų arba jos dirba darbus, kurie yra prastesni nei jų gebėjimai. Bendrai imant mažas darbo užmokestis, didelė darbo ne visą darbo laiką procentinė dalis ir ilgesnės karjeros pertraukos dėl kitų (vaikų ir (arba) priklausomų giminaičių) priežiūros, taip pat didelis vyrų ir moterų pensijų skirtumas (40 proc.) didina moterų skurdo ir socialinės atskirties riziką. Be to, tais atvejais, kai šeimoje dirba tik vienas iš tėvų, vyrų ir moterų užimtumo skirtumas lemia didesnį vaikų ir apskritai namų ūkių skurdą. Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros sprendimų stoka daro įtaką žmonių apsisprendimui, gimus vaikui ir (arba) atsiradus priklausomo giminaičio priežiūros poreikiui, palikti darbo rinką arba sumažinti darbo valandų skaičių, jų pasirinkimui, kada turėti vaikų ir ar jų turėti, kiek jų turėti, ir daro nuolatinį neigiamą poveikį Europos demografinei padėčiai – tokios padėties negalime sau leisti. Manoma, kad vyrų ir moterų užimtumo skirtumai ES kainuoja apie 370 milijardų eurų per metus, t. y. 2,8 proc. ES BVP.

Šio pranešimo ir visos profesinio bei asmeninio gyvenimo pusiausvyros politikos tikslas yra ne tik skatinti lyčių lygybę užimtumo ir kitose gyvenimo srityse, bet ir suteikti vaikams galimybę išvystyti visą savo potencialą – suteikti jiems kokybišką ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, galimybes užsiimti laisvalaikio, kultūrine ir sportine veikla ir praleisti laiką su tėvais. Tinkama profesinio ir asmeninio gyvenimo politika taip pat padės užtikrinti geresnę kitų priklausomų asmenų, ypač pagyvenusių priklausomų asmenų ir neįgalių ar ilgalaikėmis ligomis sergančių priklausomų asmenų, gyvenimo kokybę ir didesnį jų saugumą.

Pranešėjos yra labai susirūpinusios dėl to, kad dabartinės valstybėse narėse taikomos priemonės ne visada pagerina, bet netgi pablogina padėtį ir turi neigiamų pasekmių visų žmonių gerovei, jų užimtumui ir produktyvumui. Reikia ryžtingų veiksmų tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu ir teisėkūros priemonių, įskaitant priemones dėl įvairių atostogų, kurias papildytų neteisėkūros priemonės, tokios kaip sąmoningumo didinimo ir informacinės kampanijos, kontrolės mechanizmai ir padėties stebėjimas.

Pranešėjos yra įsitikinusios, kad norint suderinti darbą, asmeninį ir šeimos gyvenimą nėra vieno visiems tinkamo sprendimo ir kad reikia ieškoti kiekvienam žmogui tinkamos pusiausvyros, siekiant patenkinti asmeninius ir šeimos poreikius.

ES lygmens veiksmai, reikalingi siekiant pagerinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą

Laikas ES imtis veiksmų siekiant skatinti didesnę valstybių narių taikomų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros sprendimų konvergenciją. Jeigu norima užtikrinti tikrą lyčių lygybę, kovoti su dirbančiųjų, vaikų ir moterų skurdu, labai svarbu geriau panaudoti žmonių gebėjimus ir talentus ir imtis veiksmų, siekiant įveikti demografinius iššūkius ES. Reikia ir modernizuoti esamus ES teisės aktus, pašalinti trūkumus arba teisės aktų stygių kai kuriose srityse, ir sustiprinti valstybių narių priemonių koordinavimą, kad būtų užtikrintos vienodos veiklos sąlygos, kalbant apie suderinimo politikos išlaidas ir naudą.

Pakankamos pasidalijamų atostogų nuostatos Apmokamų atostogų tėvams nuostatų stygius, palyginti su motinomis, arba nepakankamos paskatos jomis naudotis, didina lyčių nelygybę, kai tarp moterų ir vyrų dalijamasi darbo ir šeimos priežiūros pareigomis, užuot ją mažinus. Kadangi moterys dažniausia naudojasi su šeima susijusiomis atostogomis, jų padėtis darbo rinkoje susilpnėja – sumažėja jų įsidarbinimo galimybės, darbo užmokestis arba karjeros raidos galimybės, o vyrai nėra remiami ar motyvuojami, kad praleistų laiko su šeima ir skirtų laiko šeimos priežiūrai. Siekiant spręsti šią problemą, pranešime Komisija raginama:

– pateikti pasiūlymą dėl persvarstytos Nėščių darbuotojų (motinystės atostogų) direktyvos 92/85/EEB. Dabartinė direktyva yra 1992-ųjų metų ir buvo priimta pagal ES kompetenciją sveikatos ir saugos darbe klausimais. Esamoje direktyvoje numatytos 14 savaičių apmokamos motinystės atostogos ir apsauga nuo atleidimo iš darbo. Peržiūra turėtų būti siekiama pailginti apmokamas motinystės atostogas ir nustatyti įvairiapusę apmokėjimo formulę, kad būtų atsižvelgta į specifinius įvairių valstybių narių poreikius ir tradicijas;

– pateikti Tėvystės atostogų direktyvą, siekiant užtikrinti, kad vyrai prisiimtų savo dalį priežiūros pareigų, numatant minimalios trukmės privalomas ir neperleidžiamas apmokamas tėvų atostogas;

– pateikti Vaiko priežiūros atostogų direktyvos 2010/18/ES įgyvendinimo ataskaitą;

– pateikti pasiūlymą dėl Prižiūrinčių asmenų atostogų direktyvos, siekiant papildyti teikiamą įperkamą profesionalią priežiūrą ir sudaryti sąlygas darbuotojams prižiūrėti priklausomus asmenis.

Per krizę taikytos griežto taupymo priemonės lėmė prieinamų, nesunkiai gaunamų ir įperkamų kokybiškų priežiūros paslaugų, skirtų vaikams, pagyvenusiems giminaičiams, neįgaliems ar sergantiems šeimos nariams, stoką ir dėl to atsiranda spaudimas žmonėms, ypač moterims, trumpinti savo darbo laiką, pasirinkti darbą ne visą darbo laiką arba pertraukti savo karjerą. Galiausiai tai sutrukdo dalyvauti darbo rinkoje, progresuoti užimtumo srityje ir tobulėti asmeniškai. Todėl būtina keisti moters ir vyro vaidmenų stereotipus ir keisti visuomenę į tokią, kurioje moterys ir vyrai būtų lygūs uždirbantys ir lygūs prižiūrintys asmenys.

Krizė taip pat padidino dirbančiųjų skurdo visoje Europoje lygį; žmonėms tenka dirbti daugiau ir ilgiau, derinti kelis darbus, kad gautų deramas pajamas. Poveikis moterims dar didesnis, nes jos jau ir taip mažiau uždirba už tą patį darbą, palyginti su vyrais. Dėl šių priežasčių svarbu taikyti priemones, kurios užtikrintų tinkamą atlyginimą visiems darbuotojams, ir panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus.

Darbo formų vaidmens supratimas ir gerosios praktikos skatinimas Įvairios darbo formos, tokios kaip nuotolinis darbas, lankstus darbo grafikas ar darbas ne visą darbo laiką, niekada negali būti niekam privalomos ir turi visada likti galimybė pasirinkti atitinkamam darbuotojui, kad nebūtų užkrauta papildoma našta moterims ar vyrams asmeniniame ir šeimos gyvenime.

Profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai palankias darbo rinkos sąlygas galima sukurti ir gyvenimo kokybę galima užtikrinti tik tada, kai žmonės turės pakankamai laiko asmeniniam tobulėjimui ne darbe, pavyzdžiui, mokydamiesi, ir laisvalaikiui. Todėl Komisija turėtų imti veiksmų prieš valstybes nares, kurios tinkamai neįgyvendina Darbo laiko direktyvos. Be to, valstybės narės raginamos taikyti priemones, kuriomis būtų remiamos mokymosi atostogos ir karjeros pertraukos.