ES parama: Vilnius ir močiučių Lietuva
Kalbėti ir rašyti Europos Sąjungos biudžeto milijardų tema – ne pats dėkingiausias reikalas močiučių (skurdo ir atskirties) Lietuvoje, kurioje dažnam žmogui ir keli eurai – nemaži pinigai. Juolab kad ir šiandien, bėgant penkioliktiems Lietuvos narystės ES metams, finansinė Bendrijos parama mūsų šaliai kelia aistras. Vieni žmonės mato joje tik neūkiškumą, biurokratiją, konkurencijos pažeidimus. Kiti, priešingai – realią pagalbą, galimybes ir ekonomikos augimo skatinimą.
Ir dauguma turi ne vieną argumentą, pavyzdį ar skaičių savo teiginiams paremti.
Dažnai pati savęs klausiu: kokia mūsų Lietuva būtų šiandien, jei tos ES paramos nebūtų apskritai? Klausimas aktualus ir žvelgiant į netolimą ateitį: po 2020-ųjų ES parama Lietuvai gali mažėti. Kita vertus, Lietuva ir šiandien nepanaudoja didelės dalies jai skirtos ES paramos.
Socialdemokratai – už investicijas į žmogų
Gegužę Europos Komisija pateikė siūlymus 2021-2027 m. regioninei politikai skirti 11 proc. mažiau lėšų nei 2014-2020 m. Pasiūlyta regioninės politikos paramą Lietuvai sumažinti ketvirtadaliu (iki 5,6 milijardo eurų), penktadaliu mažinti ES paramą Lietuvos kaimo plėtrai. Panašiai siūloma mažinti paramą Estijai, Slovakijai, Čekijai, Maltai, Lenkijai ir Vengrijai.
Europos Komisijos siūlymai sukėlė nemenką audrą Europos Parlamente. Buvo aiškiai pareikšta pozicija, kad ES turi gausiau finansuoti saugumą, gynybą bei migracijos politiką, bet nemažinti paramos žemės ūkiui ir vargingiau gyvenantiems regionams. Taip pat – toliau remti mokslinius tyrimus, mainų programą Erasmus+, jaunimo užimtumą, smulkųjį ir vidutinį verslą bei infrastruktūros plėtrą.
Europos Parlamento socialdemokratai ne kartą pareiškė (taip pat ir aš asmeniškai), kad būsimajame ES biudžete negalima mažinti investicijų į socialinę sritį, į žmones, nes tai tik didins skurdą ir socialinę atskirtį. Būtina užtikrinti tinkamą socialinių programų finansavimą, numatyti lėšas naujoms programoms – Socialinių teisių ramsčio iniciatyvai, Europos Prieinamumo aktui, Vaikų garantijos iniciatyvai.
Panaši situacija, kai buvo norima mažinti ES biudžeto išlaidas socialinėms programoms, buvo ir prieš 5 metus. Tuomet, daugiausiai Europos parlamento socialdemokratų pastangomis, pavyko pasiekti, kad socialinės investicijos nebūtų mažinamos.
Ar pavyks sostinę atskirti nuo Lietuvos?
ES institucijose vis garsiau skamba siūlymai mažinti ir socialines investicijas, pavyzdžiui, atsisakyti paramos maisto produktais iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo. Skamba ir siūlymas valstybėms labiau prisidėti prie projektų finansavimo: jau ne 25, o 45 procentais. Tokie galimi sprendimai sukeltų papildomų socialinių ir finansinių problemų Lietuvos regionams, rajonų savivaldybėms.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvai (ir kitoms valstybėms) ateityje siūloma mažesnė ES parama –bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui jau pasiekė 75 proc. ES vidurkio (klausimas valdantiesiems: tai kodėl tuomet atlyginimai ir ypač pensijos Lietuvoje – vis dar labai toli nuo šio rodiklio?). Pasiekus šią ribą, parama valstybėms mažėja.
Tik, deja, tokia statistika neatspindi realios situacijos visoje Lietuvoje. Pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, Vilniaus apskrities išsivystymas nuolat didėja ir siekia net 109 proc. ES vidurkio, o likusios Lietuvos – vos 62 proc.
Lietuvos Vyriausybė yra priėmusi sprendimą suskirstyti Lietuvą į du regionus – į Sostinės bei Vidurio ir Vakarų Lietuvos. Pagal šį planą didžioji dalis ES paramos tektų Lietuvos regionams. Toks scenarijus būtų palankus rajonų savivaldybėms. Tik yra vienas „bet“: kol kas nėra jokių žinių ir garantijų, kad Briuselis pritars tokiam Lietuvos norui.
Daugiau biurokratijos – mažiau naudos
Lietuvai sunkiai sekasi panaudoti 2014-2020 m. ES fondų paramą.
Prieš metus „pasidžiaugta“, kad Lietuva panaudojo pirmąjį milijardą iš beveik 7 milijardų, skirtų septynerių metų laikotarpiui. Nors laikotarpis artėja prie pabaigos, šiuo metu panaudota tik apie ketvirtį ES paramos.
Kalba sukasi ne apie centus. Apie milijardus. Kalba apie Lietuvą, kurioje ketvirtis gyventojų gyvena skurde.
Dažnai lankausi rajonuose. Ne vieno rajono savivaldybės vadovas yra apgailestavęs: ES paramos panaudojimas stringa, nes pakeista paramos gavimo tvarka, padaugėjo reikalavimų ir biurokratinių trukdžių rengiant dokumentaciją.
Verslo, įmonių atstovai teigia, kad menkesnįES lėšų panaudojimą lemia ir dirbtinai ribojama konkurencija: per daug nekonkursinių kvietimų įmonėms, o konkursuose galioja apribojimai, juose gali dalyvauti tik mažas skaičius norinčiųjų ES paramos.
Ir visa tai vyksta metu, kai Lietuva ir kitos ES valstybės pradėjo derybas dėl 2021-2027 m. ES biudžeto. Kam jums daugiau paramos, jei ir šios, jau skirtos, nepanaudojate? Derybos bus sunkios.
Naują 2021-2027 m. ES biudžetą tvirtins ES valstybės. Reikės susitarti visiems ir dėl visko. Būsimajam biudžetui bus būtinas ir Europos Parlamento pritarimas. Yra dėl ko pakovoti, nes ES parama Lietuvai, nežiūrint kai kurių minusų, svarbi ir naudinga. Be šios paramos būtų dar mažiau sutvarkytų kelių, aikščių ir gatvių, ligoninių, bibliotekų ir mokyklų, būtų mažesnė mokslo, pramonės pažanga. Ir būtų dar mažiau socialinių paslaugų, kurias šiandien verkiant reikia ir plėsti, ir stiprinti.
Vilija Blinkevičiūtė,
Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė,
LSDP pirmininko pavaduotoja