ES parama Ukrainai
Nuo pasitraukimo iš Sovietų Sąjungos 1991 m., Ukraina siekė eiti savo keliu, kartu užmezgant glaudesnius ryšius su likusia Europa.
Ukrainos santykiai su Rusija išlieka įtempti dėl pastarosios siekio išlaikyti šalį savo įtakos zonoje. 2014 m. Rusija, pažeisdama tarptautinę teisę, aneksavo Krymą. Ji taip pat vykdo hibridinį karą prieš šalį, įskaitant ekonominį spaudimą ir dezinformacijos atakas.
Asociacijos sutartis
2014 m. Europos Parlamentas pritarė ES ir Ukrainos Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarčiai, kuri leido sustiprinti ES ir Ukrainos politinius ir ekonominius ryšius.
Sutartyje buvo nustatytos bendradarbiavimo taisyklės tokiose srityse kaip energetika, transportas ir švietimas. Ji taip pat įpareigojo Ukrainą įgyvendinti reformas ir gerbti demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės principus.
Prekybai skirta sutarties dalis numatė stiprią ES ir Ukrainos rinkų integraciją. Tam pasitarnavo importo muitų ir kitų prekybos apribojimų panaikinimas, nors ir su pereinamaisiais laikotarpiais jautriose srityse, pvz., žemės ūkio sektoriuje.
ES yra pagrindinė Ukrainos prekybos partnerė, kuriai tenka daugiau kaip 40 proc. šalies tarptautinės prekybos.
Vizos
2017 m. balandį Europos Parlamentas suteikė galimybę Ukrainos piliečiams trumpam laikui atvykti į ES be vizų.
Biometrinius pasus turintys Ukrainos piliečiai gali viešėti ES be vizų turizmo ar verslo tikslais ne ilgiau kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Bevizis režimas galioja visose ES valstybėse išskyrus Airiją. Jis nesuteikia galimybės įsidarbinti.
Kita parama
ES egzistuoja įvairių iniciatyvų, skirtų remti Ukrainos ekonomiką, padėti jai pereiti prie ekologiškumo ir padėti šaliai reformuotis.
Nuo 2014 m. ES ir finansų institucijos sutelkė daugiau nei 17 mlrd. eurų dotacijų ir paskolų reformoms Ukrainoje remti, taikydamos sąlygas, priklausančias nuo jų pažangos.
Nuo 2015 m. daugiau nei 11 500 Ukrainos studentų dalyvavo „Erasmus+“ programoje.
ES taip pat investuoja į Ukrainos ekonomikos skatinimo projektus, įskaitant tiesioginę paramą 100 tūkst. mažųjų ir vidutinių įmonių, pagalbą daugiau nei 10 tūkst. įmonių kaimo vietovėse ir lėšas viešajai IT infrastruktūrai modernizuoti.
Nuo COVID-19 pandemijos pradžios ES Ukrainai sutelkė daugiau nei 190 mln. eurų neatidėliotiniems poreikiams ir socialiniam bei ekonominiam atsigavimui skatinti, taip pat 1,2 mlrd. eurų makrofinansinės pagalbos. ES pristatė daugiau nei 36 mln. asmeninių apsaugos priemonių, taip pat greitosios pagalbos automobilių, ypatingos svarbos medicinos įrangos bei surengė sveikatos priežiūros personalo mokymus. Bendradarbiaudama su pilietine visuomene ES remia pažeidžiamiausias šeimas aprūpindama jas maistu ir vaistais.
2022 m. vasario 16 d. EP nariai pritarė siūlymui skirti skubią 1,2 milijardo eurų makrofinansinę paramą Ukrainai, siekdami sustiprinti šalies atsparumą didelės krizės atveju.
Sacharovo premija
2018 m. Europos Parlamentas skyrė Sacharovo premiją už minties laisvę Rusijoje už tariamą teroro aktų organizavimą įkalintam Ukrainos režisieriui ir Krymo aktyvistui Olehui Sencovui. Simferopolyje gimęs menininkas O. Sencovas buvo įkalintas, nes nepripažino Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos. Jis aktyviai įsitraukė į „Euromaidano“ judėjimą Ukrainoje, padėjo pristatyti maistą ir kitus produktus Ukrainos kariams, kurie buvo užblokuoti Kryme pirmosiomis Rusijos operacijos dienomis. Po 2019 m. rugsėjo 7 d. Ukrainos ir Rusijos apsikeitimo belaisviais O. Sencovas paleistas į laisvę.
Rusija
2021 m. gruodį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas pasmerkė didžiulį Rusijos karinių pajėgų telkimą Ukrainos pasienyje. EP nariai reikalavo Maskvą nedelsiant jas atitraukti ir nustoti grasinti Ukrainos teritoriniam vientisumui bei pažymėjo, kad galima agresija brangiai kainuos ekonomiškai ir politiškai.
2021 m. balandžio mėn. priimtoje rezoliucijoje Parlamentas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl didelio Rusijos karinių pajėgų telkimo prie sienos su Ukraina ir neteisėtai okupuotame Kryme.
Sausio 30 d. – vasario 1 d. Europos Parlamento Užsienio reikalų komiteto ir Saugumo ir gynybos pakomitečio nariai vyko į faktų nustatymo misiją Ukrainoje.
2022 m. vasario 16 d. debatuose dėl ES ir Rusijos santykių EP nariai išreiškė palaikymą Ukrainai ir ragino imtis vieningo atsako. EP pirmininkė Roberta Metsola ir politinių grupių lyderiai taip pat paviešino pareiškimą dėl padėties Ukrainoje.