ERK susitiko su EP Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininke V. Blinkevičiūte
2017 m. spalio 17 d. pranešimas žiniasklaidai
Š. m. spalio 13 d. Europos reikalų komiteto (ERK) posėdyje dalyvavo Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Parlamento narė pristatė aktualiausius Europos socialinių teisių ramsčio bei smurto prieš moteris teisėkūros projektus.
Kalbėdama apie socialinius klausimus, Europos Parlamento narė pabrėžė, kad Europos Komisijos paketas dėl socialinių teisių ramsčio ir direktyvos projektas dėl darbo ir šeimos suderinimo yra labai aktualūs. Jos nuomone, darbo ir šeimos suderinimo klausimas labai svarbus ne tik moterims, bet ir vyrams. Apskritai visai visuomenei svarbu, kad moterys galėtų grįžti į darbo rinką, įsitvirtinti, dirbti, uždirbti, gauti ne mažesnius atlyginimus ir pensiją nei vyrai, nesiskiriančią 17 % tarp vyrų ir moterų, kaip yra šiuo metu. Parlamento narė taip pat atkreipė dėmesį, kad Europos Komisijos tikslas buvo parodyti, jog socialinių teisių ramstis, socialinis matmuo, socialinė Europa yra iš tikrųjų reikalinga ir mes turime dirbti visi bendrai – Europos Komisija, valstybės narės ir Europos Parlamentas. Šie klausimai bus aptariami ir š. m. lapkričio 17 dieną Stokholme vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime socialiniais klausimais ir tikimasi, kad pavyks rasti tam tikrus sutarimus.
Europos reikalų komitetas reguliariai vykdo Europos socialinių teisių ramsčio kūrimo eigos parlamentinę kontrolę, ją tęs šioje Seimo rudens sesijoje.
Kalbėdama apie Stambulo konvenciją, Parlamento narė išreiškė viltį, kad Seime bus pritarimas ir sutarimas dėl šios konvencijos ratifikavimo bei prašė vienybės ir susivienijimo, nes tikslas yra vienas – kovoti su smurtu. Ypač kai šiuos, 2017 metus, Europos Komisija yra paskelbusi kovos su smurtu prieš moteris metais.
Apie Stambulo konvenciją posėdyje kalbėjo ir ambasadorius, Lietuvos Respublikos ministro pirmininko patarėjas tarptautiniais klausimais Deividas Matulionis, kurio vertinimu, dabartiniai teisės aktai iki galo neapima visų smurto prieš moteris atvejų, o pačioje Stambulo konvencijoje numatytas labai platus jų sąrašas. Ambasadorius taip pat pabrėžė, kad Stambulo konvencija yra pasirašyta su tam tikra išlyga (tiek, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai) ir tai reiškia, kad jos ratifikavimas nesuponuos Konstitucijos keitimo poreikio, kas yra labai svarbu.
Stambulo konvencija įpareigoja valstybes vykdyti smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevenciją, užtikrinti aukų apsaugą bei smurtautojų baudžiamąją atsakomybę. Konvencija paremta nuostata, kad smurtas prieš moteris yra smurtas lyties pagrindu, tad joje įtvirtintas valstybių įsipareigojimas keisti visuomenės požiūrį ir kovoti su lyčių stereotipais, dėl kurių toleruojamas smurtas prieš moteris.
Europos reikalų komiteto biuro patarėja
Dovilė Paužaitė-Šliachtovič,