EP vasario 9-12 d. plenarinė sesija

EP nariai aptars siūlymą skirti vieną milijardą eurų kovai su jaunimo nedarbu

Antradienį 10 val. europarlamentarai kartu su ES užimtumo ir socialinių reikalų komisare Marianne Thyssen aptars siūlymą jau šiais metais kovai su jaunimo nedarbu skirti 1 mlrd. eurų. Ši parama, kuri sudaro trečdalį 2014-2020 m. Jaunimo užimtumo iniciatyvos, galėtų padidinti avansinį jaunimo užimtumo skatinimo programų finansavimą nuo 1 iki 30 procentų. Jaunimo užimtumo iniciatyva siekiama į darbo rinką integruoti nesimokantį, nestudijuojantį ir nedirbantį jaunimą. 2014-2020 m. šiai iniciatyvai skirta 3,2 mlrd. eurų, kurią papildo analogiška Europos Socialinio fondo parama. Iniciatyvos lėšos skiriamos toms ES valstybėms, kurių regionuose jaunimo nedarbas yra didesnis nei 25 proc. Siekiant, kad Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšos taptų prieinamos nedelsiant, būtina, kad Europos Parlamentas ir ES Taryba suderintų Europos Socialinio fondo taisyklių pakeitimus.

Europos Parlamentas – už visišką nepakantumą moters lytinių organų žalojimui

 Antradienio vakarą europarlamentarai kartu su Europos Komisijos atstovais aptars, kaip įgyvendinami veiksmai siekiant sustabdyti moters lytinių organų žalojimą Europos Sąjungoje ir už jos ribų. Manoma, kad moterų, patyrusių šį žalojimą, arba kurioms jis gresia, skaičius Europoje siekia 500 tūkst., o iš viso pasaulyje gyvena apie 140 mln. vaikystėje sužalotų moterų. Ši žiauri praktika taikoma daugelyje Afrikos šalių. Moters lytinių organų žalojimas (MLOŽ) apima bet kokias dalinio ar visiško moters išorinių lytinių organų pašalinimo procedūras ar kitokį moterų lytinių organų žalojimą nemedicininiais tikslais – dažniausiai dėl kultūrinių, religinių ir (arba) socialinių priežasčių. PSO duomenimis, dauguma atvejų MLOŽ buvo atliktas mergaitėms nuo kūdikystės iki 15 metų amžiaus. Ši žiauri praktika taikoma 28 Afrikos šalyse, Jemene, Šiaurės Irake ir Indonezijoje, taip pat migrantų bendruomenėse. Manoma, kad moterų, patyrusių MLOŽ, arba kurioms jis gresia, skaičius Europoje siekia 500 tūkst., o už šį nusikaltimą vis dar retai nubaudžiama. Europos lyčių lygybės instituto ataskaitoje nustatyta, kad MLOŽ aukų yra ar jų galėtų būti bent 13 ES šalių: Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje.Moters lytinių organų žalojimas – prievartos prieš vaikus ir smurto prieš moteris bei mergaites forma. Jis turi sunkių trumpalaikių ir ilgalaikių fizinių ir psichologinių padarinių.

Antitetoristinės priemonės: EP narių siūlymai artėjant Europos Vadovų Tarybai

Trečiadieni 9 val. EP nariai diskusijoje su ES Taryba ir Europos Komisija pateiks savo poziciją dėl kovos su terorizmu priemonių. Ši tema bei situacija Ukrainoje ir ES ekonominė ir pinigų sąjungos funkcionavimas taps pagrindinėmis būsimo neformalaus Europos Vadovų Tarybos susitikimo vasario 12 d. Briuselyje temomis. Tą pačią dieną europarlamentarai planuoja balsuoti dėl rezoliucijos antiteroristinių priemonių klausimu. Tikėtina, kad trečiadienį vyksiančioje diskusijoje EP nariai pasisakys dėl europinės keleivių duomenų įrašų (angl. PNR) sistemos sukūrimo, radikalizacijos prevencijos, apsikeitimo informacija gerinimo bei išorinių Šengeno sienų apsaugos stiprinimo. Pirminės europarlamentarų pozicijos buvo pateiktos sausio 28 d. diskusijoje su ES vidaus reikalų komisaru D. Avramopoulos.

Europarlamentarai tars žodį dėl CŽV vykdytų kankinimų

Trečiadienį EP nariai balsuos dėl rezoliucijos, kurios projekte raginama užkirsti kelią nebaudžiamumui, kurį atskleidė JAV Senato ataskaita, paviešinusi JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vykdytus kankinimo metodus ir kitas prieš teroristine veikla įtariamus kalinius taikytas žeminančias priemonės. Ataskaitoje taip pat atskleidžiami ir kai kurių kitų valstybių tariamo bendrininkavimo su CŽV faktai. Gruodžio mėn. vykusioje diskusijoje europarlamentarai paragino pilnai ištirti tariamo ES valstybių dalyvavo CŽV operacijose faktus ir užtikrinti demokratinę slaptųjų tarnybų priežiūrą. Jie pažymėjo, kad asmenys, atsakingi už kankinimus ir kitus nelegalius veiksmus, turi sulaukti baudžiamojo persekiojimo. 2006 m. Europos Parlamento laikinasis komitetas tyrė galimą CŽV vykdytą kalinių gabenimą ir neteisėtą kalinimą Europos šalyse.

EP nariai aptars humanitarinę situaciją Sirijoje ir Irake

Trečiadienį europarlamentarai kartu su ES užsienio politikos vadove Federica Mogherini aptars prastėjančią humanitarinę situaciją Sirijoje ir Irake bei smurtinius "Islamo valstybės" veiksmus. Nuo konflikto pradžios daugiau kaip 7,6 mln. Sirijos piliečių turėjo palikti savo namus, o 3,8 mln. išvykti į kaimynines valstybes. Tuo tarpu Irake 2014 m. namus paliko 2,1 mln. gyventojų, o 330 tūkst. pabėgėlių priversti žiemoti pašiūrėse.

Demokratijos ir pagrindinių teisių ES priežiūra

Trečiadienio vakarą EP nariai kartu su Europos Komisijos pirmininko pavaduotoju Frans Timmermans ir ES Tarybai pirmininkaujančia Latvija įvertins galimybę sukurti demokratijos, teisės viršenybės ir pagrindinių teisių ES stebėjimo mechanizmą, kuris leistų įvertinti ar ES valstybės vykdo minėtose srityse prisiimtus įsipareigojimus. Valstybės, siekiančios narystės ES, įsipareigoja atitikti "Kopenhagos" kriterijus, kurie susiję su pagarba spaudos laisvei, mažumų teisėms ar teismų nepriklausomumu. Tačiau joms įsiliejus į ES klubą, įsipareigojimų minėtose srityse įgyvendinimas toliau nebestebimas, o Europos Komisija turi labai ribotas galimybes taikyti ES valstybėms sankcijas už aptiktus pažeidimus. Europos Parlamentas jau yra priėmęs keletą rezoliucijų šiuo klausimu.

EP nariai aptars ES išorės sienų, migracijos ir prieglobsčio agentūrų veiklą

Trečiadienio vakarą europarlamentarai kartu su ES Taryba ir Europos Komisija aptars ES išorės sienų valdymo agentūros (FRONTEX) ir Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) funkcija, išteklius ir pajėgumus.Tikėtina, kad diskusijoje vyraus migracijos valdymo ir ES išorės sienų stebėjimo gerinimo, pagalbos migrantams jūroje bei paramos ES valstybėms, kurių prieglobsčio sistema patiria didžiulius migracijos srautų išbandymus, klausimai.

Europos Parlamentas siūlys privalomai žymėti mėsos kilmę perdirbtuose maisto produktuose

Tikėtina, kad pirmadienį vyksiančiose diskusijose su Europos Komisija europarlamentarai paragins nustatyti taisykles, kurios įpareigotų perdirbtų maisto produktų, kuriose yra mėsos, gamintojus, žymėti mėsos kilmę. Tai būtų taikoma tokiems produktams kaip, pvz. lazanija ar Bolonijos padažas. Trečiadienį EP nariai balsuos dėl atitinkamos rezoliucijos. Europarlamentarų įsitikinimu, išsamesnė informacija padėtų atsekti mėsos tiekėjus ir užtikrinti mėsos kokybę bei po arklienos skandalo, leistų susigražinti vartotojų pasitikėjimą.Europos Komisijos atlikta vartotojų apklausa parodė, kad 9 iš 10 apklaustųjų yra svarbu žinoti perdirbtuose maisto produktuose esančios mėsos kilmę.

EP nariai kvies padidinti vaistų prieinamumą

Trečiadienį europarlamentarai kartu su ES Taryba ir Europos Komisija pakartotinai aptars vaistų prieinamumo klausimą. Didelės naujų gyvybes gelbstinčių vaistų, kurie, pavyzdžiui, naudojami Hepatitui C gydyti, kainos paskatino EP narius ir kai kurias ES valstybes ieškoti būdų, kaip ES mastu būtų galima užtikrinti didesnį naujų vaistų prieinamumą. Šį klausimą europarlamentarai aptarė jau 2014 m. rugsėjo mėn. Tuomet jie ragino padidinti vaistų kainodaros skaidrumą, nes piktnaudžiavimas monopolijos teisėmis ir patentais neigiamai veikia inovacijas ir griauna sveikatos sistemas.

Europarlamentarai aptars situaciją Ukrainoje

Antradienio vakarą EP nariai kartu su ES vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai Federica Mogherini aptars situaciją Ukrainoje. Aštrėjančios kovos šalies rytuose bei sausio 29 d. vykusio neeilinio ES Užsienio reikalų tarybos posėdžio rezultatai greičiausiai taps diskusijų pagrindinėmis temomis.

Europos Parlamento informacija