EP sesijoje: nelygybės mažinimas, vartotojų apsauga, antidempingas, pabėgėliai, Rytų partnerystė ir susirūpinimas dėl Lenkijos

Praėjusią plenarinę sesiją Strasbūre priėmėme rezoliuciją dėl kovos su nelygybe. Eurobarometro apklausa parodė, kad socialinę nelygybę visų ES šalių respondentai įvardijo kaip antrą didžiausią iššūkį po nedarbo. Pajamų nelygybė ES nemažėja, o Lietuvoje ji  didžiausia Bendrijoje. Tai viena aktualiausių ES problemų ne tik sanglaudos ir socialinio teisingumo, bet ir ekonomikos augimo bei kokybiškų darbo vietų kūrimo požiūriais. Rezoliucijoje, priimtoje šiuo klausimu, mes siekėme iškelti nelygybės problemą kaip didžiausią Europos lygmens prioritetą kovojant su skurdu, bet ir skatinant ekonomiką, kuriant darbo vietas, gerinant socialinę gerovę. Pateikėme savo rekomendacijas ES politikos koordinavimo, užimtumo, gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo, socialinės apsaugos, kovos su skurdu, lyčių lygybės ir mokesčių reformų srityse.

Priėmėme taisykles, kurios padės geriau apsaugoti vartotojus nuo nesąžiningų prekybininkų, siūlančių savo prekes ar paslaugas internete. Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos institucijos turės daugiau galimybių kontroliuoti prekybą internetu: imituoti pirkimą internetu, siekiant nustatyti, ar verslas tinkamai užtikrina vartotojų apsaugą, gauti iš interneto svetainių paslaugų teikėjų ir bankų informaciją, kuri padėtų nustatyti nesąžiningą prekybininką, bausti už aptiktus pažeidimus ir konsultuoti vartotojus dėl kompensacijų išmokėjimo. Europos Komisijos duomenimis, 2014 m. net 37 proc. elektroninės prekybos ir kelionių užsakymų tinklalapių vienaip ar kitaip pažeidė ES vartotojų apsaugos taisykles.

Europai susiduriant su nesąžiningo importo iš trečiųjų šalių problema, Europos Parlamentas priėmė taisykles, kurios leis geriau apsaugoti ES rinką nuo pigių prekių iš tų šalių, kuriose jos subsidijuojamos. Pirmą kartą pasaulinės prekybos istorijoje priimtos ES taisyklės įpareigos į ES  rinką savo produkciją tiekiančius prekybos partnerius gerbti tarptautinius darbo ir aplinkosaugos standartus. Tokiu būdu siekiama sustiprinti ES verslo ir sukurtų darbo vietų apsaugą nuo pigaus importo, kai prekės parduodamos pigiau negu rinkos kaina ar net jų savikaina.

Artėjant žiemai, Europos Parlamentas pradėjo derybas su valstybėmis narėmis dėl pabėgėlių prieglobsčio sistemos reformos. Šiuo metu galiojančios vadinamosios Dublino taisyklės numato, kad pirmoji ES valstybė, į kurią atvyko prieglobsčio prašytojas, atsako už jo tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą. Europos Parlamentas siūlo pakeisti minėtą principą ir numatyti automatinio prieglobsčio prašytojų paskirstymo tarp ES valstybių tvarką. Tuo tarpu valstybėms, kurios atsisakytų nagrinėti automatiškai paskirtą prieglobsčio prašymą, grėstų ES paramos sumažinimas. 

Europos Parlamento iniciatyva norima įsteigti paramos fondą Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai, kuris sutelktų privačias ir viešąsias investicijas į socialinę ir ekonominę infrastruktūrą. Pasiūlėme skatinti ir remti ekonomikos reformas Rytų partnerystės šalyse, kurios leistų palaipsniui panaikinti monopolijas, apriboti oligarchų vaidmenų, taip pat sustiprinti kovą su pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu. Būtina išlaikyti kolektyvinį spaudimą Rusijai siekiant išspręsti konfliktus Rytų Ukrainoje, okupuotuose Abchazijos ir Pietų Osetijos regionuose ir Padniestrėje. Nepritarsime jokiems naujiems susitarimams su šalimis, kurios nepaiso ES vertybių, taip pat persekioja žmogaus teisių gynėjus ar žurnalistus. Atsižvelgiant į lapkričio 24 d. Briuselyje rengiamą Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimą, buvo pasiūlyta atidžiai stebėti Astravo atominės elektrinės projekto plėtojimą ir užtikrinti visapusišką tarptautinių branduolinės saugos bei aplinkosaugos susitarimų ir prievolių laikymąsi.

Išreiškėme susirūpinimą dėl padėties Lenkijoje. Pastaruoju metu padidėjo pavojus, kad Lenkijoje gali būti pažeistos pagrindinės ES vertybės Pažeidimams įgavus nuolatinį pobūdį ir Lenkijai atsisakius vykdyti ES rekomendacijas, Taryba galėtų vėliau nuspręsti suspenduoti jos balsavimo teisę. Europos Parlamentas ragina Lenkiją gerbti susirinkimų laisvę, įgyvendinti Europos Komisijos ir Venecijos komisijos rekomendacijas ir nepriimti naujų teismų reformų įstatymų. Taip pat, būtina užtikrinti ir moterų teises, ypač – reprodukcinių teisių ir sveikatos srityje.

Šią savaitę teko šiek tiek atsitraukti nuo įtemptos darbotvarkės ir stebėti labai gražią kasmetinę LUX Europos kino apdovanojimų ceremoniją. Šiemet šį apdovanojimą laimėjo švedų režisierės A. Kernell filmas ,,Samių kraujas“. Filme pasakojama apie jauną samių tautos mergaitę, kuri palieka savo bendruomenę šiaurės Švedijoje, nes svajoja apie kitokį gyvenimą. Tačiau siekdama savo tikslų ji patiria nemažai rasizmo ir priešiškumo dėl savo kilmės. LUX apdovanojimą Europos Parlamentas kasmet teikia filmui, iliustruojančiam esmines Europos vertybes arba keliančiam klausimus apie jas, taip pat atskleidžiančiam žemyno kultūrinę įvairovę ar ES vienijimosi problematiką. Laureatą balsuodami išrenka europarlamentarai.

Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė

Vilija Blinkevičiūtė