EP plenarinė sesija
2018 m. teroristinių išpuolių Strasbūre metinių proga prezidentas Sassoli sesijos pradžioje tylos minute pagerbė aukų atminimą ir išreiškė solidarumą su penkiais per išpuolius žuvusiais žmonėmis, jų šeimomis ir Strasbūro miestu. „Labiau nei bet kada turime ginti vertybes ir laisves, kuriomis grindžiama mūsų įvairi ir įtrauki visuomenė. Tai bene nuoširdžiausia mūsų duoklė jiems“, – sakė jis.
EP nariai balsavo už naujas taisykles, skirtas kovoti su neteisėtu turiniu, užtikrinti, kad interneto platformos būtų atsakingos už savo algoritmus ir geresnę turinio moderavimo praktiką. Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas priėmė poziciją dėl Skaitmeninių paslaugų įstatymo (DSA) pasiūlymo. DSA nustatys aiškias atsakomybės ir atskaitomybės taisykles tarpininkavimo paslaugų teikėjams, ypač internetinėms platformoms, tokioms kaip socialinė žiniasklaida ir prekyvietės. Labai didelėms internetinėms platformoms (VLOP) bus taikomi konkretūs įpareigojimai dėl ypatingos rizikos, kurią jos kelia tiek neteisėto, tiek žalingo turinio platinimui. Šiuo įstatymo projektu siekiama sukurti saugesnę skaitmeninę erdvę, kurioje būtų saugomos vartotojų teisės, įskaitant taisykles, skirtas kovai su neteisėtomis prekėmis, paslaugomis ar turiniu internete, didinti atskaitomybę ir algoritmų skaidrumą bei spręsti turinio moderavimo klausimus. Nuostatų dėl rizikos įvertinimo, rizikos mažinimo priemonių, nepriklausomo audito ir vadinamųjų rekomendacijų sistemų (algoritmų, kurie nustato, ką mato vartotojai) įtraukimas į DSA taip pat padėtų kovoti su žalingu turiniu (kuris gali būti neteisėtas) ir dezinformacijos sklaida.
Europarlamentarai patvirtino beveik 320 mln. EUR ES pagalbą Kroatijai po žemės drebėjimų ir 6,8 mln. EUR 1121 neseniai atleistam darbuotojui Italijoje ir Ispanijoje. Kroatija turėtų gauti beveik 320 mln. EUR finansinės paramos iš Europos Sąjungos solidarumo fondo (ESSF) po daugybės žemės drebėjimų, kurie tęsėsi nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2021 m. vasario 21 d. Tai apima 41 mln. EUR avansą, kuris jau buvo išmokėtas. Išsamią informaciją apie finansavimą galima rasti Komisijos pasiūlyme ir Karlo Resslerio (ELP, vyriausioji įgaliotinė) ataskaitoje.
Europarlamentarai pritarė ES taisyklių pataisoms, kurios suteiks ES įmonėms daugiau galimybių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ES nepriklausančiose šalyse. Naujųjų ES tarptautinių viešųjų pirkimų taisyklių projektas apriboja galimybes įmonėms iš ES nepriklausančių šalių dalyvauti ES viešųjų pirkimų rinkoje, jeigu jų valstybės neužtikrina adekvačios prieigos prie savo viešųjų pirkimų rinkos ES bendrovėms. Europos Komisijai būtų suteikta teisė spręsti, kuriais atvejais minėtos taisyklės būtų taikomos trečiųjų valstybių įmonėms. Siekiant ES įmonėms kompensuoti nelygiavertį viešųjų pirkimų rinkų atvėrimą, Europos Komisija galėtų leisti koreguoti konkurso balą trečiųjų šalių įmonėms (be kainos darbų ar paslaugų kainos pakeitimo) arba atsisakyti nagrinėti minėtų įmonių konkursinius pasiūlymus. Šios taisyklės galėtų būti taikomos pirkimams, kuriais įsigyjami brangesni nei 10 mln. eurų vertės darbai ir koncesijos, arba perkamos virš 5 mln. eurų vertės prekės ir paslaugos. ES valstybės galėtų pasirinkti netaikyti šių taisyklių, jei visos viešajame pirkime dalyvaujančio įmonės yra iš ES nepriklausančių valstybių arba tai būtina svarbiems šalies viešojo saugumo ar sveikatos apsaugos interesams užtikrinti.
Europarlamentarai pritarė sprendimui būsimus metus paskelbti Europos jaunimo metais ir įgyvendinti daugelį jaunimą remiančių iniciatyvų.
Jaunimo metai bus skirti parodyti deramą dėmesį smarkiai per COVID-19 pandemiją nukentėjusiems jauniems europiečiams ir jų ateities perspektyvoms, taip pat integruoti jaunimo politiką į visas ES veiklos sritis. Bus siekiama įgalinti ir remti mažiau galimybių turinčius jaunus žmones, gyvenančius kaimo ar atokiuose regionuose, taip pat stiprinti jaunimo pilietinį aktyvumą, pavyzdžiui, per Konferenciją dėl Europos ateities ir ES jaunimo dialogą. Jaunimo metams pažymėti bus organizuojamos konferencijos, renginiai, politikos iniciatyvos, švietimo ir informuotumo didinimo kampanijos. Kartu bus finansuojami mokslinių tyrimai ir studijos apie pandemijos poveikį jaunimui. Minėtoms iniciatyvoms įgyvendinti bus skirti papildomi 8 milijonai eurų ir numatyta galimybė šią paramą dar papildyti iš kitų ES programų ir instrumentų. Už iniciatyvų įgyvendinimą bus atsakingi kiekvienos ES valstybės koordinatoriai, kartu su Europos Komisija ir pilietinės visuomenės organizacijomis. Lietuvoje koordinatoriaus funkcijos suteiktos Jaunimo reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Europarlamentarai paragino priimti ES taisykles, kurios nustatytų kovos su kibernetiniu smurtu dėl lyties gaires ir užtikrintų reikalingą nukentėjusiųjų apsaugą. Priimtoje rezoliucijoje pažymima, kad ES neturi mechanizmų, būtinų siekiant deramai kovoti su kibernetiniu smurtu dėl lyties, apimančiu priekabiavimą ir persekiojimą kibernetinėje erdvėje, grasinimą, atvaizdo naudojimą be sutikimo ar seksistinių neapykantą kurstančias kalbų vartojimą. Politikai prašo ES Tarybos pripažinti smurtą dėl lyties itin sunkiu tarpvalstybinio pobūdžio nusikaltimu. Be to, ragina rengiant naująsias taisykles remtis Stambulo konvencija ir griežtai smerkia kai kurių ES valstybių bandymus diskredituoti šią konvenciją ir vis dar ragina Bulgariją, Čekiją, Vengriją, Latviją, Lietuva ir Slovakiją ratifikuoti Stambulo konvenciją. Remiantis Europos lyčių lygybės instituto duomenimis, septynios iš dešimties moterų yra patyrusios persekiojimą kibernetinėje erdvėje. Savo ruožtu, COVID-19 pandemija dar labiau padidino šio smurto mastą.
Europarlamentarai ir Tarybai pirmininkaujanti Slovėnija neoficialiai susitarė dėl atnaujintų taisyklių, kaip atrinkti, kuriems energetikos projektams bus skirta ES parama. Teisės akto projekte nustatyti kriterijai ir metodika, kaip atrinkti bendros svarbos energetikos projektus (BIP), pvz., aukštos įtampos perdavimo linijas, vamzdynus, energijos kaupimo įrenginius ar išmaniuosius tinklus, kuriems būtų naudingos paspartintos administracinės procedūros ir kurie galėtų gauti ES lėšų. Siekiama suderinti esamą reglamentą su Sąjungos žaliojo kurso tikslais.
Veiksmingiausias atsakas į COVID-19 yra skiepai. Plenarinėje diskusijoje su Komisijos pirmininke von der Leyen ir pirmininkaujančia Slovėnija politikai primygtinai reikalavo, kad vakcinacija būtų stipriausias ir perspektyviausias ginklas prieš pandemiją. Jie pabrėžė, kad reikia dėti papildomas pastangas siekiant įveikti dvejones dėl vakcinacijos ir padidinti paskiepytų žmonių skaičių Europoje ir pasaulyje. Dauguma EP narių išreiškė poreikį kovoti su dezinformacijos plitimu visoje Europoje, didinant skaidrumą ir moksliškai pagrįstą komunikaciją. Net jei daugelis narių pripažino, kad ES yra pasaulinio solidarumo čempionė, kiti pažymėjo, kad dabartinės pastangos tiekti vakcinas likusiam pasauliui nėra pakankamos ir kad kovojant su pandemija pagrindinis dėmesys turi būti žmogaus teisėms.
Ceremonijos metu Aleksejaus Navalno dukra Darija Navalnaja įkalinto tėvo vardu priėmė Europos Parlamento Sacharovo premiją už minties laisvę. Šiuo metu Rusijoje kalintis A. Navalnas jau daugiau nei dešimtmetį yra pagrindinis šalies opozicijos veikėjas, žinomas dėl savo kovos su korupcija ir Kremliaus vykdomais žmogaus teisių pažeidimais. Jis organizavo demonstracijas prieš prezidentą Vladimirą Putiną ir jo vyriausybę, kandidatavo į prezidento postą bei pasisakė už antikorupcines reformas. Navalno vardu atsiimdama apdovanojimą, Darija Navalnaja kritikavo tuos, kurie nori nusileisti diktatoriams pragmatizmo labui, ragindama, kad Europa liktų ištikima savo idealams: „Kai parašiau savo tėčiui ir paklausiau: ką norėtum, kad pasakyčiau Europos Parlamente nuo tavęs, jis atsakė: pasakyk, kad niekas negali drįsti Rusijos prilyginti Putino režimui. Rusija yra Europos dalis ir mes siekiame tapti jos dalimi. Tačiau taip pat norime, kad Europa stengtųsi dėl savęs, dėl nuostabių idėjų, kurios yra jos pagrindas. Mes siekiame idėjų Europos, žmogaus teisių, demokratijos ir vientisumo šventės.“ Ceremonijoje Strasbūre taip pat dalyvavo Leonidas Volkovas, vienas iš A. Navalno patarėjų politiniais klausimais bei Kira Jarmiš, Navalno atstovė spaudai.
Europos Parlamentas reikalauja, kad ES ir jos valstybės pasiūlytų konkrečių priemonių, kaip puoselėti moterų teises ir sumažinti lyčių nelygybę Europos Sąjungoje. Priimtoje rezoliucijoje, EP nariai dar kartą pabrėžė, jog siekiant užtikrinti moterų ir vyrų lygybę, moterų ekonominę nepriklausomybę ir sėkmingą karjerą, būtina, kad joms būtų mokamas toks pat darbo užmokestis ir taikomas toks pats požiūris kaip ir vyrų atžvilgiu. ES tebeegzistuoja vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas (14,1 proc.) ir pensijų skirtumas (29,5 proc.), taip pat, dažnai moterų darbas turi mažai garantijų. ES valstybės turi imtis praktinių priemonių siekiant užtikrinti, kad moterys turėtų lygias galimybes patekti į darbo rinką ir įsidarbinti bei joms turi būti užtikrinamas vienodas darbo užmokestis ir darbuotojų teisės. Tuo tikslu įmonės, pavyzdžiui, turėtų būti baudžiamos, jeigu jos nesilaiko darbo teisės aktų. Siekdami, kad visi asmenys nepriklausomai nuo lyties turėtų teisę dirbti ir užtikrinti savo profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, europarlamentarai ragina ES ir jos valstybes pagerinti motinystės ir tėvystės atostogų sąlygas, nustatant jų vienodą trukmę ir išmokas. Kadangi dėl pandemijos ir su ja susijusių izoliavimo priemonių padaugėjo smurto prieš moteris atvejų, EP nariai ragina ES valstybes imtis visų reikalingų priemonių užtikrinti, kad policija smurtautojus surastų ir nubaustų. Tam reikėtų ratifikuoti Stambulo konvenciją. Galimybė naudotis paslaugomis, susijusiomis su lytine ir reprodukcine sveikata, yra pagrindinė teisė, kurios negalima nei sumenkinti, nei atimti, o lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių pažeidimai, įskaitant atsisakymą teikti saugias ir teisėtas nėštumo nutraukimo paslaugas, yra viena iš smurto prieš moteris ir mergaites formų. EP nariai ragina Komisiją ir ES valstybes labiau remti žmogaus teisių gynėjus, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus, kurie siekia geriau užtikrinti lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, bei šioje srityje dirbančias pilietinės visuomenės organizacijas.
Parlamento ir Tarybos derybininkai neoficialiai susitarė dėl kancerogeninių ir kitų pavojingų medžiagų darbuotojų apsaugos taisyklių peržiūros. Per derybas EP nariai užsitikrino, kad reprodukcijai toksiškos medžiagos būtų įtrauktos į Ketvirtąją kancerogenų ir mutagenų darbe direktyvą (CMD4). Šios medžiagos neigiamai veikia reprodukciją ir gali sutrikdyti vaisingumą arba nevaisingumą. 11 iš šių medžiagų didžiausias poveikio lygis bus įtrauktas į direktyvos priedą. Dėl to direktyva bus pervadinta į Kancerogenų, mutagenų ir toksiškų reprodukcijai medžiagų direktyvą (CMRD). Toms medžiagoms, kurioms nėra nustatytos konkrečios ribos, darbdavys turės apriboti poveikį, kiek tai techniškai įmanoma.
Rusija nesprendžia dėl Ukrainos ateities, o galima agresija Maskvai brangiai kainuos ekonomiškai ir politiškai. Europos Parlamentas priimtoje rezoliucijoje smerkia didžiulį Rusijos karinių pajėgų telkimą Ukrainos pasienyje ir reikalauja Maskvą nedelsiant jas atitraukti ir nustoti grasinti Ukrainos teritoriniam vientisumui. Rusijos karinių pajėgų telkimas pasienyje kelia grėsmę bendrai taikai, stabilumui ir saugumui Europoje, o taip pat naudojamas politinėms nuolaidoms iš Vakarų išgauti Ukrainos sąskaita. Atsižvelgdami į Ukrainos siekį tapti NATO nare, politikai pastebi, kad „jokiai šaliai renkantis aljansus neturi būti taikomas reikalavimas gauti trečiosios šalies pritarimą, todėl atmeta bet kokius Rusijos bandymus įtraukti kai kurias valstybes į savo „įtakos sferą“ ir taip formuoti jų ateitį“.
Europos Parlamentas smerkia naujausius politiškai motyvuotus Rusijos bandymus uždaryti žmogaus teisių organizaciją „Memorial“. Priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai ragina Rusijos valdžios institucijas nedelsiant panaikinti visus jokio teisinio pagrindo neturinčius kaltinimus organizacijai „Memorial“ ir užtikrinti, kad ji galėtų tęsti savo svarbų darbą be valstybės kišimosi. Politikai taip pat ragina ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams nustatyti sankcijas Rusijos pareigūnams, vykdantiems neteisėtus veiksmus „Memorial“ organizacijos padalinių ir jų narių atžvilgiu. EP primygtinai ragina Rusiją nutraukti tebevykdomą susidorojimą su pilietine visuomene, žmogaus teisių gynėjais ir nepriklausoma žiniasklaida, panaikinti įstatymus dėl užsienio agentų ir nepageidaujamų organizacijų. ES institucijos ir ES valstybės turėtų labiau remti Rusijos pilietinę visuomenę ir nepriklausomas organizacijas. ES delegacija Rusijoje ir nacionalinės diplomatinės atstovybės turėtų atidžiai stebėti „Memorial“ organizacijos padėtį, susijusius teismo procesus bei teikti visą reikiamą paramą.