EP PATIKSLINO SOCIALINIŲ IŠMOKŲ TEISES DARBUOTOJAMS, VYKSTANTIEMS Į KITAS ES VALSTYBES

Europarlamentarai atnaujino nacionalinių socialinės apsaugos taisyklių koordinavimą ir užtikrino patogesnę ir aiškesnę skirtingose ES valstybėse dirbančių asmenų apsaugą.

Su ES Taryba neformaliai suderintame taisyklių atnaujinime patikslinami kriterijai, lemiantys, kurios ES valstybės socialinės apsaugos sistema taikoma skirtingose ES valstybėse dirbantiems asmenims. Kartu stiprinamas ES valstybių bendradarbiavimas, leidžiantis greičiau surasti galimas klaidas ar piktnaudžiavimą pasirenkant kitą socialinės apsaugos sistemą.

ES taisyklėse paaiškinama, kaip skirtingose ​​ES valstybėse įgyti darbo ar draudimo laikotarpiai lemia asmens teisę į nedarbo išmokas. Asmenys, kurie vyksta į kitą ES valstybę ieškoti darbo, turės teisę gauti nedarbo išmokas šešis mėnesius iš valstybės, iš kurios išvyko. Šis laikotarpis galės būti pratęstas iki jų teisės į išmoką pabaigos.

Pasienio darbuotojams patikslinama, kuri ES valstybė yra atsakinga už išmokų mokėjimą. Jei pasienio darbuotojas dirbo pagal darbo sutartį, savarankiškai ir (arba) buvo apdraustas nepertraukiamą 22 savaičių laikotarpį kitoje ES valstybėje nei jo gyvenamoji šalis, išmokas mokės ta šalis, kurioje jis dirba.

Atnaujintos taisyklės taip pat padidina teisinį tikrumą asmenims, kuriems reikalinga priežiūra, ir tiems, kurie jais rūpinasi. Jose pateikiama nauja apibrėžtis ir ilgalaikės priežiūros išmokų, kurioms taikomos šios taisyklės, sąrašas. Kartu aiškiau atskiriamos piniginės šeimos išmokos, skirtos pakeisti pajamas, kai asmuo atsisako darbo arba sumažina jo apimtį auginant vaiką, ir kitos šeimos išmokos. Tai skatins lygesnį vaikų auginimo pareigų pasidalijimą ir pašalins galimas finansines kliūtis tėvams, kurie sumažina savo darbo laiką, kad galėtų rūpintis savo vaiku.

Darbuotojai arba savarankiškai dirbantys asmenys, išsiųsti dirbti į užsienį iki 24 mėnesių nepakeičiant anksčiau išsiųsto darbuotojo, lieka apdrausti toje ES valstybėje, kurioje yra įsisteigęs jų darbdavys arba kurioje jie paprastai vykdo savarankišką veiklą. Siekiant kovoti su sukčiavimu ir išvengti klaidų, šie darbuotojai turi būti apdrausti savo kilmės valstybės socialiniu draudimu bent tris mėnesius prieš išsiunčiant juos į užsienį.

 Be to, įvedama privalomo išankstinio pranešimo sistema: kai darbuotojas vykdo veiklą kitoje ES šalyje, apie tai iš anksto turi būti pranešta kilmės valstybės kompetentingoms institucijoms. Išskyrus statybų sektorių, tai nebus taikoma verslo kelionėms ar veiklai, kurių bendra trukmė per nepertraukiamą 30 dienų laikotarpį neviršija trijų darbo dienų iš eilės.

Atnaujintos taisyklės padės nustatyti darbdavio ar įmonės „registruotą buveinę arba verslo vietą“, kad būtų galima nustatyti, kurios ES valstybės socialinio draudimo teisės aktai taikomi dvejose ir daugiau valstybių dirbantiems asmenims. Tam svarbūs veiksniai bus vieta, kurioje priimami esminiai sprendimai, kur generuojama apyvarta ir kur vyksta visuotiniai susirinkimai.

Remiantis Europos Komisijos duomenimis, šiuo metu apie 16 milijonų europiečių gyvena vienoje ES valstybėje, o dirba kitoje. ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo taisyklės palengvina ES piliečių judėjimą tarp ES valstybių bei socialinių garantijų išlaikymą dirbant ir gyvenant skirtingose valstybėse.