EP pareiškė užuojautą potvynių aukų Vidurio ir Rytų Europoje artimiesiems
Europarlamentarai susirūpinę dėl ES ir pasaulyje didėjančio ekstremalių meteorologinių reiškinių intensyvumo ir dažnumo, įskaitant gausius kritulius, potvynius, karščio bangas ir gaisrus.
Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje dėl pražūtingų potvynių Austrijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje EP nariai reiškia gilią užuojautą aukoms, jų šeimoms ir bendruomenėmis, kuriuos paveikė besitęsiantys ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai ir pražūtingi potvyniai Vidurio ir Rytų Europoje.
Jie apgailestauja dėl ES civilinės saugos mechanizmo biudžeto sumažinimo ir ragina skirti jam daugiau lėšų. Jie taip pat mano, kad ES solidarumo fondas turi būti formuojamas atsižvelgiant į Europoje didėjantį stichinių nelaimių skaičių, todėl europarlamentarai ragina Komisiją mobilizuoti paramą nukentėjusioms ES valstybėms bei tam skirti ir kitus ES instrumentus, pavyzdžiui, priklausančius ES sanglaudos politikai.
EP rezoliucijoje ragina ES daugiau investuoti į regionų ir vietos atsparumo stichinėms nelaimėms mechanizmus bei mano, kad ES sanglaudos politikoje turi būti skiriama daugiau dėmesio prisitaikymui prie klimato kaitos. Šioje srityje būtina nedelsiant paruošti Europos prisitaikymo prie klimato kaitos planą ir nedelsiant skirti lėšų potvynių prevencijos ir valdymo priemonėms, teigia europarlamentarai.
Vien per pastaruosius 30 metų potvyniai visoje Europoje paveikė 5,5 mln. žmonių, žuvo beveik 3 tūkst. žmonių, o ekonominė žala siekė daugiau kaip 170 mlrd. eurų. 2024 m. vasara buvo karščiausia vasara nuo meteorologinių matavimų pradžios.