EP KOVO MĖN. PLENARINĖJE SESIJOJE
Nors pasibaigusioje Europos Parlamento plenarinės sesijos dėmesio centre buvo mūsų saugumo ir gynybos stiprinimo iššūkiai, tačiau daug dėmesio skyrėme ir socialinės Europos stiprinimui.
Rezoliucijoje dėl Europos socialinio fondo (ESF+) ateities pateikėme išsamias rekomendacijas kaip turėtų būti formuojamas šis fondas po 2027m.
Pasinaudoję ESF+ fondo lėšomis 6,8 mln. žmonių rado darbą, 14,2 mln. žmonių pasinaudojo pagalba maistu, 10,3 mln. žmonių įgijo kvalifikaciją, o 3 mln. dalyvių studijavo arba mokėsi.
Tačiau būtina įvertinti naujus socialinius iššūkius ir sustiprinti šį ypatingai svarbų ES fondą.
Rezoliucijoje dėl restruktūrizavimo procesų socialinių ir užimtumo aspektų pateikėme rekomendacijas kaip geriau apsaugoti darbo vietas ir darbuotojų teises. Tai ypač aktualu pereinant prie žaliosios, skaitmeninės ir konkurencingos Europos ekonomikos.
Pateikėme ir savo išvadas ir siūlymus dėl Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro šių metų užimtumo ir socialinių prioritetų.
Buvo įvertintos ekonomikos ir konkurencingumo augimo, didėjančios nelygybės ir besitęsiančio geopolitinio nestabilumo aspektai.
Siekiant spręsti dabartines darbo rinkos problemas, pabrėžėme poreikį modernizuoti darbo rinkas, stiprinti socialinę apsaugą ir investuoti į žmogiškąjį kapitalą.
Svarbu užtikrinti, jog užimtumo politika skatintų kokybiškas darbo vietas ir teisingą darbo užmokestį, kartu pripažįstant, kad reikia stiprinti tikslinę socialinę paramą pažeidžiamoms grupėms.
Konkurencingos Europos pagrindas yra kvalifikuoti darbuotojai su rinkos poreikius atitinkančiais įgūdžiais. ES žmonių įgūdžiai, įskaitant skaitmeninį raštingumą, nėra pakankami. Be to, vis mažiau jaunimo baigia matematikos, tiksliųjų ar informacinių mokslų studijas.
Plenarinės sesijos metu paraginau Komisiją dirbti su valstybėmis narėmis pritaikant valstybių narių švietimo sistemas prie naujų rinkos pokyčių ir įtraukiant įgūdžių darbotvarkę į Europos semestrą. Reikia skubiai užtikrinti tarpvalstybinį įgūdžių ir kvalifikacijų pripažinimą, užtikrinti, kad jauni žmonės plačiau naudotųsi stažuotėmis, kurios privalo būti apmokamas. Reikia skatinti ilgalaikį mokymąsi ir persikvalifikavimą.
Plenarinės sesijos metu diskutavome apie moterų teisių veiksmų gaires. Savo pasisakyme pabrėžiau, jog nors per pastarąjį dešimtmetį ir padarėme pažangą lyčių lygybės srityje, tačiau darbas dar nėra padarytas iki galo. Smurtas prieš moteris, moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas už tą patį atliktą darbą, profesinio ir asmeninio gyvenimo suderinimas, moterų reprodukcinės teisės išlieka pagrindinėmis problemomis.
Komisijai yra būtina išsamiai įvertinti ar jau priimti teisės aktai veikia ir yra įgyvendinami valstybėse narėse. Ypatingai yra svarbu turėti veiksmingą ir įpareigojančią strategiją ir po 2025 m.
Sesijoje aptarėme ir Europos Komisijos patvirtintą ypatingos svarbos vaistų teisės aktą. Su vaistų trūkumu susiduria ne tik Lietuvos žmonės. 2023m. buvo gauti pranešimai apie 200 vaistų rūšių trūkumą.
Tikiu, kad numatytos priemonės padės užsitikrinti pakankamai vaistų ne tik pandemijos ar kitokios krizinės situacijos atveju, bet ir kasdieniniame gyvenime.
Šiandien priėmėme rezoliuciją dėl Europos gynybos ateities.
Mes akcentavome, jog grėsmes ir išpuolius prieš Europos saugumą įveikti ligšioliniais įprastais būdais nebepakanka.
Būtinos neatidėliotinos esminės priemonės mūsų saugumui ir gynybai stiprinti.
Kitą savaitę numatytoje paskelbti Baltojoje knygoje dėl Europos gynybos ateities Europos Vadovų Tarybai turėtų būti pateikti inovatyvūs, būtini ir karo laikotarpį atitinkantys veiksmai ES saugumui užtikrinti.
O pirmiausia būtina stiprinti paramą Ukrainai ir kartu stiprinti ES atsparumą.
Mes paraginome ES valstybes glaudžiau bendradarbiauti tiek karinėje srityje, tiek pramonės, technologijų ir žvalgybos sektoriuose.
Būtina užtikrinti, kad karų karų ar kitų didelio masto krizių atveju sprendimai būtų priimami nedelsiant.
Mes pritarėme ES gynybos ministrų tarybos steigimui ir sprendimų šioje srityje priėmimui kvalifikuota balsų daugumą.
Būtina kuo greičiau nuspręsti dėl vieningos ir aiškios ilgalaikės Europos gynybos pramonės vizijos, o ES valstybės turi didinti bendrus karinės įrangos įsigijimus.
Šiandien priėmėme ir rezoliuciją dėl paramos Ukrainai.
Pritarėme kovo 11 d. JAV ir Ukrainos pareiškimui dėl siekio kare su Rusija skelbti 30 dienų paliaubas.
Derybose dėl ilgalaikės taikos privalo dalyvauti ir ES. Mūsų įsitikinimu ES turi prisidėti prie tvirtų saugumo garantijų Ukrainai, kad atgrasytų Rusiją nuo tolesnės agresijos.
Siekiant išlaikyti Ukrainos teisę gintis, ES valstybės turi spartinti ir didinti karinę paramą Ukrainai.
Būtina stiprinti ir sankcijų Rusijai veiksmingumą.
Paraginome konfiskuoti Rusijos valstybės turtą, kuris buvo įšaldytas pritaikius ES sankcijas, siekiant panaudoti jį Ukrainos gynybai ir atstatymui remti.