EP birželio mėnesio mini plenarinė sesija

Sesijos pradžioje prezidentė Metsola pareiškė užuojautą nužudyto žurnalisto Domo Phillipso ir čiabuvių advokato Bruno Pereiros artimiesiems. Jie buvo nužudyti keliaudami atogrąžų miškuose atokiame Amazonės regione, kai norėjo pasikalbėti su čiabuviais ir juos patyrinėti.

 Europarlamentarai pritarė trims ES kovos su klimato kaita teisės aktams, kuriais siekiama iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir apsaugoti piliečius.

Pritarus šioms taisyklėms, kartu žengtas didelis žingsnis, siekiant ES tikslo iki 2030 m. tapti nepriklausomai nuo Rusijos tiekiamo brangaus ir taršaus iškastinio kuro. EP nariai siekia skatinti įmones toliau mažinti išmetamų teršalų kiekį ir investuoti į mažai anglies dioksido naudojančias technologijas. Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema(ATLPS) turėtų būti reformuota, įtraukiant pastatus ir kelių transportą, o nuo 2029 m., — ir piliečius.   Parlamentas kartu pritarė siūlymui įsteigti Socialinį klimato fondą, kurio lėšomis būtų kompensuojamos išlaidos didžiausią energijos nepriteklių ir judumo suvaržymus patiriantiems gyventojams. Šio fondo parama būtų skiriama reaguojant į kylančias kelių transporto degalų ir šildymo kuro kainas. Lėšos taip pat būtų investuojamos į pastatų renovaciją, atsinaujinančių išteklių energiją ir perėjimą nuo privataus prie viešojo transporto, įskaitant bendrakeleivių pavežimą, bei į aktyvaus transporto rūšis, tokias kaip dviračiai.

ES valstybių vadovai turi prisiimti jiems tenkančią istorinę atsakomybę ir patvirtinti Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo narystės ES perspektyvą. Suteikdama šalies kandidatės statusą Europos Sąjunga parodys lyderystę, ryžtą ir įžvalgą šiuo metu vykstant žiauriai Rusijos agresijai prieš Ukrainą. Stojimo į ES procesas yra sudėtingas ir pagrįstas nuopelnais, neturintis skubos tvarkos bei priklausantis nuo veiksmingo reformų įgyvendinimo. Parlamentas ragina Ukrainą, Moldovą ir Sakartvelą nedviprasmiškai pademonstruoti politinį ryžtą įgyvendinti savo gyventojų europinius užmojus ir gerokai padidinti pažangą vykdant esmines reformas. Ukrainiečiai, moldavai ir kartvelai nusipelno gyventi laisvose, demokratinėse ir klestinčiose šalyse, kurios didžiuotųsi būdamos Europos šeimos narėmis. ES plėtrai nėra alternatyvos, nes tai yra geostrateginė investicija į stabilią, stiprią ir vieningą ES, kuri atitinka pačios Sąjungos politinius, ekonominius ir saugumo interesus, teigiama rezoliucijoje.

 Europarlamentarai pritarė su ES Taryba pasiektam sutarimui iki 2023 m. vasaros pratęsti ES skaitmeninio COVID pažymėjimo galiojimą. Siekdami išlaikyti palankesnes sąlygas keliauti ES, jei antrąjį šių metų pusmetį padidėtų COVID-19 infekcijų skaičius arba suintensyvėtų naujos viruso atmainos, EP nariai pritarė metams pratęsti ES skaitmeninio COVID pažymėjimo galiojimą. Dabartinio pažymėjimo galiojimas baigiasi šių metų birželio 30 d. Su ES Taryba pasiektame susitarime ES valstybės įsipareigojo vengti neproporcingo pažymėjimą turinčių asmenų judėjimo ribojimo. Pažymėjimų naudojimas turėtų būti tik griežtai būtinas ir proporcingas epidemiologinei padėčiai ir susijusiai visuomenės sveikatai kylančiai rizikai, pažymima ES taisyklėse. 2022 m. pabaigoje Europos Komisija turės pateikti pažymėjimo naudojimo įvertinimą ir esant poreikiui galės siūlyti jį panaikinti.

 Parlamentas ragina, kad atkūrimo finansavimas būtų skaidrus, su sąlyga, kad būtų laikomasi teisinės valstybės principų, ir kad būtų užtikrinta didžiausia ES investicijų grąža. EP nariai nori, kad Komisija užtikrintų tvirtą RRF išlaidų, įgyvendinimo ir duomenų valdymo audito ir stebėjimo mechanizmą. Taip būtų išvengta piktnaudžiavimo, dvigubo finansavimo ar tikslų sutapimo su kitomis ES finansavimo programomis. Pabrėžti teisinės valstybės principus, ES vertybių apsaugą ir patikimą ES lėšų finansų valdymą reikia nuolat vertinti per visą RRF gyvavimo ciklą. Turėtų būti įmanoma sustabdyti arba susigrąžinti jau išmokėtas lėšas, jei šių kriterijų nesilaikoma.

 Naujame reglamente, dėl kurio jau susitarė ES ministrai, nustatoma, kad iki 2022 m. lapkričio 1 d. dujų saugyklos privalo būti užpildytos ne mažiau kaip 80 proc. Valstybės ir saugyklų operatoriai turėtų stengtis pasiekti 85 proc. užpildymo. Kitiems metams nustatomas 90 proc. tikslas siekiant europiečius apsaugoti nuo galimų tiekimo problemų. Dokumente pabrėžiamas poreikis ES šalims įvairinti dujų tiekimo šaltinius ir gerinti efektyvaus energijos vartojimo priemones. Pagal šį reglamentą dujų saugyklos bus priskirtos ypatingos svarbos infrastruktūrai. Siekiant išvengti grėsmių iš išorės, visiems saugyklų operatoriams bus taikoma nauja privaloma sertifikavimo procedūra. Nesertifikuoti operatoriai negalės būti ES dujų saugyklų savininkais ar jų kontroliuoti.