CETA ir kiti prekybos susitarimai, dėl kurių ES susiderėjo arba derasi

Tam, kad ES prekybos susitarimai įsigaliotų, jiems turi pritarti Europos Parlamentas. Tačiau sutartis su Kanada anaiptol ne vienintelis susitarimas, laukiantis patvirtinimo. Žemiau skaitykite apie tai, kokius susitarimus Sąjunga suderėjusi, kokie jau galioja ir dėl kokių šiuo metu deramasi.

  


Sutarčių įvairovė

ES yra sudariusi nemažai tarptautinių prekybos susitarimų su atskiromis šalimis ar jų grupėmis. Jais siekiama sumažinti arba panaikinti muitų tarifų ir kitus prekybos apribojimus, pvz., netarifinius barjerus produktų saugos ar visuomenės sveikatos srityse. Susitarimais taip pat gali būti steigiamos muitų sąjungos, kaip antai su Andora, San Marinu ir Turkija.

Jie taip pat gali aprėpti nuostatas dėl investicijų apsaugos bei investuotojų ir valstybės ginčų sprendimo.

Pasitelkę žemėlapį viršuje sužinokite, kurie ES prekybos susitarimai jau taikomi (žalia spalva), o kurie dar tik laukia savo eilės būti patvirtintiems (oranžinė spalva).

Tarp galiojančių susitarimų (įskaitant laikiną taikymą) – ES ir Ukrainos laisvosios prekybos sutartis, ES sutartys su Pietų Korėja, Kolumbija, Peru, Čile, Alžyru, Egiptu, Maroku, Pietų Afrikos valstybėmis.

CETA ir kiti susitarimai, laukiantys patvirtinimo

ES ir Kanados derybos dėl Išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (angl. CETA) baigtos 2014 m. rugpjūtį, o jis pasirašytas praeitų metų spalio 30 dieną.

Tačiau tam, kad jis įsigaliotų, reikalingas Europos Parlamento pritarimas, kurio įprasta sulaukti ir iki šalių sprendimo patvirtinti laikiną susitarimo taikymą. EP Tarptautinės prekybos komitetas dėl to balsuos sausio 24 dieną, antradienį, o visas Parlamentas dėl susitarimo ratifikavimo planuoja balsuoti vasario mėn. vysiančiame plenariniame posėdyje Sytasbūre.

CETA – ne vienintelis susitarimas, kuris pasibaigus deryboms laukia ratifikavimo, kad galėtų būti pradėtas taikyti.

Patvirtinimo taip pat laukia ES susitarimai su Rytų Afrikos bendrijos valstybėmis partnerėmis, Ekvadoru, Singapūru, Vietnamu ir Vakarų Afrikos valstybėmis.

Susitarimai, dėl kurių deramasi

Nuo 2013 m. liepos mėn. vyksta ES ir JAV derybos dėl prieštaringai vertinamo Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (angl. TTIP) susitarimo. Tarp šalių atstovų jau įvyko15 derybinių raundų. Daugiausia diskusijų visuomenėje sulaukė klausimai dėl produktų saugos standartų bei dėl valstybių ir investuotojų ginčų sprendimo mechanizmo.

 
Susitarimai

ES taip pat derasi dėl laisvos prekybos susitarimų su Azijos šalimis:

 

Derybos pradėtos ir su Pietų Amerikos šalių bendrosios rinkos (isp. Mercado Común del Sur – MERCOSUR) narėmis – Argentina, Brazilija, Paragvajumi ir Urguvajumi. Vienuoliktasis derybų raundas tarp šalių atstovų vyks kovo mėn. Argentinos sostinėje Buenos Airėse.

Be to, ES derasi su Meksika dėl esamo susitarimo atnaujinimo – antrasis derybų raundas numatytas balandžio pradžioje Briuselyje.

Savo ruožtu 2013 m. lapkritį pradėtos derybos su Kinija dėl dvišalio investicijų susitarimo, kuriuo siekiama panaikinti investavimo Kinijoje apribojimus ir taip atverti naujų verslo galimybių. Vėliausias derybų raundas įvyko 2016 m. rugsėjį.

TiSA

ES taip pat derasi su daugiau nei 20 Pasaulio prekybos organizacijos narių dėl daugiašalio Prekybos paslaugomis susitarimo (angl. TiSA). Juo siekiama pašalinti kliūtis paslaugų teikėjams, norintiems teikti paslaugas kitose šalyse. Iš viso įvyko 14 derybų raundų.

Prekybos susitarimų sudarymui reikalingas EP pritarimas

2009 m. įsigaliojusi Lisabonos sutartis ne tik sustiprino Europos Parlamento vaidmenį ES teisėkūros procese, bet ir užtikrino aktyvesnį EP vaidmenį derybose dėl tarptautinių prekybos susitarimų ir jų ratifikavimo procese – norint sudaryti prekybos susitarimus reikalingas Europos Parlamento pritarimas.

Pavyzdžiui, 2012 metais europarlamentarai atmetė Prekybos susitarimą dėl kovos su klastojimu (ACTA). Tai buvo pirmas kartas, kai EP pasinaudojo Lisabonos sutartyje numatyta teise nepritarti tarptautiniam prekybos susitarimui.

Europos Parlamento informacija