Antra plenarinė sesija spalio mėnesį
Aistringoje diskusijoje su Lenkijos premjeru Mateusz Morawiecki, Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir Slovėnijos užsienio reikalų ministru Anže Logar europarlamentarai pasmerkė spalio 7 d. priimtą susirūpinimą keliantį Lenkijos Konstitucinio Tribunolo sprendimą. Jie suabejojo šio tribunolo nepriklausomumu ir ragino Lenkijos vyriausybę atsisakyti pasirinkto kelio totalitarizmo link. Visos prie ES prisijungusios valstybės savanoriškai sutiko gerbti bendras taisykles, o ES teisinė santvarka neprieštarauja Lenkijos konstitucijai.
Dauguma diskusijoje kalbėjusių europarlamentarų ragino Komisiją išnaudoti visus turimus instrumentus Lenkijos piliečiams apsaugoti ir galiausiai aktyvuoti ES biudžeto apsaugos mechanizmą bei pradėti pažeidimo procedūrą prieš Lenkiją. Politikai pareiškė paramą Lenkijos piliečiams, kurie išeidami į gatves gina teisės viršenybę ir ES teisę taikančius šalies teisėjus bei prokurorus.
Buvo ir europarlamentarų, kurie kritikavo ES institucijas dėl selektyvios teismų nepriklausomumo ir valdžios atskyrimo principo priežiūros tik tam tikrose ES valstybėse. Jų teigimu, ES teisės viršenybė naudojama ES galių plėtrai.
„Nuo lauko iki stalo“ strategija galbūt yra paskutinis raginimas padaryti visą Europos maisto gamybos sistemą sveikesnę - naudojant mažiau pesticidų, antibiotikų ir trąšų; tvaresnę, nes apsaugo biologinę įvairovę; teisingesnę dėl deramo atlyginimo mūsų ūkininkams ir tinkamų darbo sąlygų maisto grandinėje. Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas - įsipareigojimas ginti aplinką ir kovoti su klimato kaita. Kad pasiektų plataus užmojo žaliojo kurso tikslus, žemės ūkio sektorius, kaip ir kiti ekonomikos sektoriai, turi prisidėti. Atėjo laikas paversti mūsų europietišką maistą ne tik saugiu, maistingu ir aukštos kokybės, bet ir diktuojantį pasaulinio tvarumo standartus. Tačiau, kad tai būtų įmanoma ir prieinama, turime ūkininkams suteikti visas reikalingas priemones, kad užtikrintume teisingą atlyginimą, investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, o visų pirma apsaugą nuo nesąžiningos ir netvarios trečiųjų šalių konkurencijos. Būdami pažangūs, mes būsime pasirengę kovoti už geresnę ateitį, kur niekas nebus paliktas.
EP rezoliucijoje pažymima, kad COVID-19 pandemija reikšmingai pakenkė kultūros sektoriui. Vien pernai šio sektoriaus apyvarta smuko 30 proc. (apie 199 mlrd. eurų), o muzikos ir scenos menų sektorių nuostoliai siekė atitinkamai 75 proc. ir 90 proc.
Kultūra atlieka esminį vaidmenį visuomenėje, ypač krizės metu, todėl ragina užtikrinti skubią paramą ir apsvarstyti, kaip veiksmingai atnaujinti šio sektoriaus veiklą. Pandemija taip pat parodė, kad menininkai ir vartotojai tapo dar labiau priklausomi nuo skaitmeninių turinio platformų, kurios taiko vienkartinį autorinių teisių išpirkimo mokestį ir užkerta kelią kūrėjams gauti deramą ir proporcingą atlygį, teigiama rezoliucijoje. Politikai siekia, kad pajamos būtų tinkamai ir sąžiningai paskirstomos visiems kūrėjams, menininkams ir teisių turėtojams. Jie taip pat ragina ES valstybes užtikrinti didesnį tarpvalstybinį kultūrinių ir kūrybinių įgūdžių, kvalifikacijų bei diplomų perkeliamumą ir pripažinimą, skirtingų administracinių reikalavimų, susijusių su apmokestinimu, socialine apsauga ar mokymu, peržiūrą, siekiant skatinti kultūros ir kūrybos darbuotojų judumą.
Parlamentas reiškia susirūpinimą dėl atakų prieš ES žiniasklaidą kai kuriose valstybėse narėse ir ragina skubiai imtis veiksmų, kad žiniasklaidos priemonės būtų tinkamos „skaitmeniniam dešimtmečiui“. Šis sektorius galėtų atsigauti po pandemijos ir pasikeisti, kad neatsiliktų nuo besikeičiančio verslo.
Nerimaudami dėl valstybės žiniasklaidos kai kuriose valstybėse narėse ir ieškinių, skirtų įbauginti ir nutildyti žurnalistus („SLAPP“), EP nariai ragina parengti teisėkūros priemones žiniasklaidos organizacijoms apsaugoti.
Siekdamas apsaugoti finansinę ir politinę Europos žurnalistų ir žurnalistikos nepriklausomybę, Parlamentas nori nuolatinio ES naujienų žiniasklaidos fondo ir pabrėžia, kad žiniasklaidai skirtos ES lėšų atkūrimo priemonės turi remti žiniasklaidos organizacijas tose ES šalyse, kuriose žiniasklaida patiria ypatingą finansinį ir politinį spaudimą arba teisinių problemų.
Europos Parlamentas rezoliucijoje dėl ES ir Taivano santykių palankiai vertina planus Lietuvoje steigi Taivano atstovybę ir smerkia Kinijos reakciją, taikant ekonomines sankcijas. EP nariai ragina ES diplomatijos vadovą pareikšti paramą ir solidarumą su Lietuva minėtu klausimu ir kartu su ES Taryba imtis atitinkamų veiksmų. Politikai norėtų, kad Kinija nesiimtų vienašališkų ar prieš Taivano piliečių valią nukreiptų santykių pokyčių. Taip pat jie ragina ES ir jos valstybes imtis veiksmų, siekiant išsaugoti taiką ir stabilumą abipus Taivano sąsiaurio ir užmegzti partnerystę su demokratiška Taivano vyriausybe. Siekiant atspindėti platų ES ir Taivano ryšių mastą siūloma „pakeisti Europos ekonomikos ir prekybos biuro Taivane pavadinimą ir jį vadinti Europos Sąjungos biuru Taivane“. Rezoliucijoje taip pat pabrėžiama ES ir Taivano prekybos ir ekonominių santykių svarba, ypač 5G technologijos ir puslaidininkių srityse, ir raginama nedelsiant pradėti dvišalio investicijų susitarimo poveikio vertinimą ir viešas konsultacijas.
Europos Parlamentas rezoliucijoje ragina priimti taisykles, kurios padidintų ES skaidrumą kuriant, perkant ir skirstant COVID-19 vakcinas bei leistų europarlamentarams užtikrinti tinkamą ES vakcinų politikos priežiūrą. Tokia politika turi būti atviriau aptariama ir su visuomene, nes būtina išlaikyti visuomenės pasitikėjimą skiepais bei panaikinti su vakcinomis susijusį protekcionizmą.
Komisija turėtų viešinti informaciją apie pareigūnus, kurie ES vardu derasi dėl vakcinų įsigijimo, apie sudarytas sutartis, viešųjų ir privačių investicijų į vakcinas santykį, vakcinų dozių kainas ir sutarčių pažeidimus.
Rezoliucijoje politikai reiškia susirūpinimą, kad 2015 m. Paryžiaus sutarties tikslai galimai bus neįgyvendinti ir iki 2100 m. pasaulinis klimato atšilimas viršys 3 laipsnius palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu. ES raginama išlaikyti kovos su klimato kaita lyderystę ir užtikrinti, kad naujausi ES kovos su klimato kaita pasiūlymai atitiktų Paryžiaus susitarimą.
Siekdami padidinti veiksmų tempą klimato srityje, europarlamentarai pritaria siūlymui sutrumpinti dabartinio klimato kaitos veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpį nuo dešimties iki penkerių metų. Taip pat ES iki 2025 m. turėtų panaikinti visas subsidijas iškastiniam kurui. EP nariai primena, kad biologinė įvairovė atlieka labai svarbų vaidmenį sudarant sąlygas žmonėms kovoti su klimato atšilimu ir prie jo prisitaikyti, o gamtos procesais pagrįsti sprendimai yra visiems naudingi.
G20 valstybes turi įsipareigoti ne vėliau kaip iki 2050 m. pasiekti neutralų poveikį klimatui.
Europarlamentaras atnaujino motorinių transporto priemonių draudimo taisykles, siekdami sustiprinti draudėjų teises ir geriau apsaugoti juos nuo patirtos žalos.
Su ES Taryba jau suderintos taisyklės skirtos apsaugoti motorinių transporto priemonių valdytojus nuo patirtos žalos eismo įvykiuose. Nustatyta, kad eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims bus kompensuota patirta žala, net jei draudimo įmonė taptų nemoki. Kartu sudaroma galimybė draudikams iš skirtingų ES šalių keistis informacija apie draudžiamųjų įvykių istoriją, naudojant ES suderintą pažymą, o piliečiams suteikiama galimybė naudotis nemokamais ir nepriklausomais automobilių draudimo kainų palyginimo įrankiais.
Europarlamentarų dėka padidintos minimalios apsaugos nuo kūno sužalojimo ir materialinės žalos sumos visoje ES: žalos asmeniui atveju – 6,45 mln. eurų kiekvienam įvykiui, nepriklausomai nuo nukentėjusiųjų skaičiaus, arba 1,22 mln. eurų kiekvienai nukentėjusiajam; žalos turtui atveju – 1,3 mln. eurų kiekvienam eismo įvykiui, nepriklausomai nuo nukentėjusiųjų skaičiaus. Siekiant išvengti administracinės naštos ir neproporcingo reikalavimo įsigyti civilinės atsakomybės draudimą, minėtos taisyklės nebus taikomos elektriniams dviračiams.
Europos Parlamentas paragino nuodugniai ištirti visus „Pandoros popieriuose“ užfiksuotus pažeidimus ES jurisdikcijoje. Priimtoje rezoliucijoje EP nariai nurodė, kokių priemonių ES turi kuo skubiau imtis, kad būtų pašalintos spragos, dėl kurių atsiranda galimybė vengti ir slėpti mokesčius ar užsiimti pinigų plovimu. EP nariai prašo Komisiją peržiūrėti atskleistus duomenis, išanalizuoti naujų teisės aktų poreikį ir nustatyti, ar yra pagrindo imtis teisinių veiksmų prieš kai kurias ES valstybes. Europos prokuroras taip pat turėtų įvertinti, ar atskleista informacija duoda pagrindo konkretiems tyrimams.
Europos Parlamento Pirmininkų sueiga nutarė skirti šių metų Sacharovo premiją už minties laisvę Rusijos opozicijos politikui, kovotojui su korupcija Aleksejui Navalnui. Sacharovo premija už minties laisvę skirta už pokyčius kovojančiai asmenybei. Aleksejus Navalnas drąsiai mėgino grąžinti Rusijos žmonėms pasirinkimo laisvę. Daug metų jis kovojo už pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms Rusijoje. Tai jam kainavo laisvę ir vos nenusinešė jo gyvybės. Europos Parlamento vardu aš raginu nedelsiant ir besąlygiškai paleisti jį iš kalėjimo.
Europos Parlamentas taip pat pagerbė ir Afganistano moteris, kurios nenuilstamai kovoja už lygybę ir pagarbą žmogaus teisėms Afganistane. Jos pateko tarp 2021 m. Sacharovo premijos finalininkų. Lenkiamės šių moterų drąsai, nes jos pirmosios susidūrė su esminių laisvių pažeidimais, Talibanui perėmus valdžią Afganistane.