Europos Parlamento rugsėjo mėn. plenarinė sesija

Pirmininkė Metsola sesijos pradžioje paprašė EP narius tylos minute pagerbti Jos Didenybės Karalienės Elžbietos II atminimą. Pirmininkė pareiškė užuojautą Jungtinės Karalystės ir Sandraugos žmonėms. Pastarosios savaitės buvo labai sunkios, sakė prezidentė: mirė vienas reikšmingiausių XX amžiaus veikėjų Michailas Gorbačiovas; klimato kaita ir toliau daro didelę įtaką pasauliui – Pakistanas ir Bulgarija susiduria su niokojančiais potvyniais, o dideli laukiniai gaisrai smarkiai paveikė Prancūziją, Portugaliją, Graikiją ir Ispaniją. Buvo pažymima ir sukaktis kai prieš septyniasdešimt metų, 1952 m. rugsėjo 10 d. Strasbūre Paulas-Henri Spaakas pirmininkavo Europos anglių ir plieno bendrijos bendrosios asamblėjos pirmosios sesijos atidarymui – Europos Parlamento atspirties taškui. Per ateinančius dvylika mėnesių, minint šią sukaktį bus surengta daugybė atminimo renginių. Prezidentė sakė, kad oficialus šio Europos demokratijos etapo pripažinimas vyks 2022 m. lapkričio 21–24 d. plenarinėje sesijoje.

 Kasmetinėse diskusijose apie Europos Sąjungos padėtį EP nariai klausinėjo pirmininkės von der Leyen apie Komisijos praėjusių metų darbą ir būsimus jos planus. Pradėdama diskusiją EP pirmininkė Roberta Metsola sakė: „Ypatinga garbė šią svarbią dieną turėti Oleną Zelenską. Esame čia nerimą keliančiomis neteisėtos ir nepateisinamos invazijos į suverenią Ukrainą, didelės infliacijos, energijos ir elektros kainų kilimo, klimato katastrofos, padidėjusio maisto trūkumo ir augančių pragyvenimo išlaidų fone. Šiandien mūsų žinutė turi būti tokia: „Europa atsakys“. Apie karą prieš Ukrainą Komisijos pirmininkė von der Leyen pareiškė: „Putinas žlugs ir Europa nugalės“. Ji pridūrė, kad sankcijos Rusijai „pasiliko“. Ponia von der Leyen paskelbė apie 100 milijonų eurų, skirtų sugadintoms Ukrainos mokykloms atkurti, taip pat planus įtraukti Ukrainą į ES nemokamo tarptinklinio ryšio zoną ir bendrąją rinką. Dėl sparčiai didėjančių energijos kainų Komisija pasiūlys valstybėms narėms priemones, skirtas sumažinti savo elektros suvartojimą. Taip pat pasiūlė  mažomis sąnaudomis elektrą gaminančių įmonių pajamų viršutinę ribą, kuri surinktų daugiau nei 140 mlrd. EUR, kad sušvelnintų smūgį piliečiams. Ji taip pat paskelbė apie elektros rinkos reformą. Von der Leyen aiškiai pasakė, kad Putinas yra išimtinai kaltas dėl dabartinės energetikos krizės ir kainų padidėjimo. Kalbant apie konferenciją dėl Europos ateities, pirmininkė von der Leyen pažadėjo, kad piliečių grupės dabar taps nuolatiniu renginiu ir kad atėjo laikas sušaukti Europos konventą. Kitos temos, kurias palietė Komisijos pirmininkė, yra kova su užsienio įsikišimu siekiant apsaugoti mūsų demokratijas, glaudesnis bendradarbiavimas su tokiomis šalimis kaip Čilė, Meksika, Naujoji Zelandija, Australija ir Indija, pasiūlymai dėl Europos suverenumo fondo, Europos ypatingos svarbos žaliavų įstatymo, Europos Vandenilio bankas ir MVĮ pagalbos paketas.

 Savo kalboje Europos Parlamento nariams Strasbūre Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin paragino Europą kariškai remti Ukrainą ir didinti Europos energetinę nepriklausomybę naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius. Kreipdamas į europarlamentarus debatų ciklo „Tai yra Europa“ metu, Suomijos premjerė Sanna Marin sakė, kad ukrainiečiai įrodė savo drąsą ir ištvermę ir privalo laimėti karą – alternatyvos nėra. Todėl europiečiai turi ir toliau teikti Ukrainai visų rūšių pagalbą ir būti pasirengę priimti dar griežtesnes sankcijas ir vizų apribojimus Rusijai. Trumparegiški Rusijos veiksmai jau atvedė prie dar labiau vieningo Vakarų aljanso, sakė Marin. Kalbėdama apie nepastovią situaciją energijos rinkose, Marin paragino imtis trumpalaikių priemonių elektros kainai mažinti, elektros rinkos neramumams ir išvestinių finansinių priemonių prekybos problemoms spręsti. Vidutinės trukmės ir ilgalaikėje perspektyvoje energetikos krizę užbaigs tik investicijos į atsinaujinančią ir anglies dioksido neišskiriančią energiją, papildomus perdavimo tinklus ir saugyklas. Investicijos į žaliąjį perėjimą taip pat didina mūsų savarankiškumą, teigė ji, todėl paketas „Fit for 55“ turi judėti į priekį, nesumažinant savo ambicijų. Marin sakė, kad ES įrodė savo gebėjimą veikti įvairiose krizėse. Kartu šios krizės atskleidė pažeidžiamumą, todėl Europa dabar turėtų sustiprinti savo strateginę autonomiją: energetikos, gynybos medžiagų gamybos, maisto suverenumo ir technologijų srityse. Reaguojant į krizes ir iššūkius ES reikia pakankamo biudžeto. Tuo pačiu metu ES fiskalinių taisyklių sušvelninimas nėra geriausias būdas reformuoti Europos Sąjungą, o Atkūrimo ir atsparumo fondas buvo vienkartinė priemonė, nors ir būtina, sakė Marin. Ji taip pat paragino toliau tobulinti taisyklėmis pagrįstą ES ekonominę tvarką, kad ji galėtų geriau atsižvelgti į socialinius, užimtumo ir aplinkos klausimus. Dabartinė krizė nėra pirmoji Europoje ir nebus paskutinė, sakė Marin. Būtent todėl ji paragino Europą atsispirti Rusijos energijos naudojimui, išlikti vieninga ir išlaikyti savo vertybes: teisinę valstybę, demokratiją ir žmogaus teises. Po ministrės pirmininkės kalbos europarlamentarai pasveikino Suomijos sprendimą teikti paraišką dėl narystės NATO ir teiravosi apie Suomijos idėjas plėtoti Europos energijos rinkas ir tinklus, įskaitant jungtis. Kai kurie pranešėjai taip pat pabrėžė maisto saugumo ir kovos su badu svarbą kovojant su Putino taktika. EP nariai taip pat paminėjo naudą, kurią Europos bendroji rinka duoda visoms valstybėms narėms, ir apgailestavo dėl sunkumų, su kuriais vis dar susiduria moterys lyderės, pavyzdžiui, ministrė pirmininkė Marin

 Kovodami su klimato kaita ir saugodami biologinę įvairovę, europarlamentarai siūlo įpareigoti įmones užtikrinti, kad jų produkcija neprisideda prie miškų naikinimo ir alinimo. Europos Parlamentas pritarė derybų su ES Taryba mandatui dėl naujų taisyklių, kuriomis siekiama, jog ES verslas neprisidėtų prie miškų naikinimo. Šios taisyklės įpareigotų įmones tikrinti, ar jų parduodamos prekės ES rinkoje nebuvo pagamintos iškirstoje ar nualintoje žemėje. Tikrindamos savo tiekimo grandines ir nustatydamos produktų kilmę įmonės galės pasitelkti satelitines nuotraukas, vietinius auditus ar izotopinius tyrimus. Tai vartotojams suteiktų garantiją, kad į ES importuojamos prekės neprieštarauja kovos su klimato kaita priemonėms. Politikai pasiūlė išplėsti gaminių, kuriems taikomos šios taisyklės, apimtį – jas taikyti ne tik galvijų, medienos, kakavos, kavos, palmių aliejaus ar sojos produkcijai, bet ir kiaulienai, avienai, ožkienai, paukštienai, kukurūzams, kaučiukui, medžio anglies ir spausdinto popieriaus gaminiams. Šios taisyklės galiotų nuo 2020 m. pagamintai produkcijai (Europos Komisija siūlo jas taikyti nuo 2021 m. pagamintai produkcijai).

 Minimalus darbo užmokestis visose ES šalyse turėtų užtikrinti tinkamus gyvenimo ir darbo standartus, o valstybės narės turėtų skatinti kolektyvines derybas dėl darbo užmokesčio. ES teisės aktu, dėl kurio susitarta su Taryba birželio mėn., siekiama pagerinti visų ES darbuotojų darbo ir gyvenimo sąlygas, taip pat skatinti ekonominę ir socialinę pažangą. Šiuo tikslu jame nustatyti minimalūs įstatyminio minimumo adekvatumo reikalavimai dėl darbo užmokesčio, kaip numatyta nacionalinėje teisėje ir (arba) kolektyvinėse sutartyse, ir pagerina veiksmingą darbuotojų galimybę gauti minimalaus darbo užmokesčio apsaugą. Naujoji direktyva bus taikoma visiems ES darbuotojams, turintiems darbo sutartį arba darbo santykius. ES šalys, kuriose minimalus darbo užmokestis jau saugomas tik kolektyvinėmis sutartimis, neprivalės nei įvesti šių taisyklių, nei padaryti, kad šios sutartys būtų visuotinai taikomos.

 Europos Parlamentas nori, kad iki 2030 m. atsinaujinančios energijos būtų naudojama kur kas daugiau, o energijos suvartojimas būtų labai sumažintas. Europarlamentarai balsavo už tai, kad atsinaujinančių energijos šaltinių dalis ES galutiniame energijos suvartojime iki 2030 m. padidėtų iki 45 proc., atsižvelgiant į Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos (RED) peržiūrą – tikslą, kurį taip pat remia Europos Komisija pagal paketą „RepowerEU“. Teisės aktuose taip pat apibrėžiami smulkesni tikslai tokiems sektoriams kaip transportas, pastatai ir centralizuotas šildymas bei vėsinimas. Transporto sektoriuje, naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas turėtų sumažėti 16 proc., naudojant didesnę pažangaus biokuro dalį ir ambicingesnę kvotą nebiologinės kilmės atsinaujinančiam kurui, pavyzdžiui, vandeniliui. Pramonė turėtų padidinti atsinaujinančios energijos naudojimą 1,9 procentinio punkto per metus, o centralizuoto šilumos tiekimo tinklus – 2,3 punkto. Kiekviena valstybė narė turės parengti du tarpvalstybinius žaliosios elektros plėtros projektus. Valstybės narės, kurių elektros suvartojimas per metus viršija 100 TWh, iki 2030 m. turės sukurti ir trečią. EP nariai taip pat priėmė pataisas, raginančias palaipsniui mažinti pirminės medienos, laikomos atsinaujinančia energija, dalį.

 Europarlamentarai uždegė žalią šviesą 5 mlrd. Ukrainai skyrimui. Tai antroji ir didžiausia 9 mlrd. eurų ES paramos paketo dalis, iš kurios 1 mlrd. eurų jau išmokėta. Komisija pratęsia paskolą Kijevo vyriausybei itin palankiomis sąlygomis. Ukrainos išorės finansavimo poreikiai sparčiai išaugo dėl Rusijos invazijos; Be didžiulės žalos keliams, tiltams, gamykloms, namams, ligoninėms ir kitai fizinei infrastruktūrai, šalis taip pat prarado galimybę patekti į tarptautines finansų rinkas. Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, po dvišalės ir daugiašalės finansinės paramos įsipareigojimų lieka 10 mlrd. USD (9,8 mlrd. EUR) finansavimo spraga. „Didelės likusios išskirtinės [paskolos] dalies atleidimas suteiks papildomos ir reikšmingos pagalbos ir padės padengti dalį šio trūkumo“, – teigiama EP narių pasirašytame pasiūlyme. Tekste teigiama, kad ES paskola taip pat prisidės prie „Ukrainos valstybės skolos tvarumo ir jos galimybės galiausiai grąžinti savo finansinius įsipareigojimus“.

Europos Parlamentas nubalsavo už tai, kad bendrijos narė Vengrija būtų vadinama „hibridiniu rinkimų autokratijos režimu“, „rimtai pažeidžiančiu“ ES demokratijos normas.Rezoliucijoje parlamentarai išreiškė susirūpinimą dėl Vengrijos konstitucinės ir rinkimų sistemų, teismų nepriklausomumo, galimos korupcijos, viešųjų pirkimų pažeidimų, LGBTQ+ teisių, žiniasklaidos, akademinių ir religinių laisvių. Iš dalies dėl to atsakomybė priskiriama ES valstybėms narėms, kurios užmerkė akis prieš galimus piktnaudžiavimus.

 Parlamentas priėmė rekomendacijų rinkinį po niokojančių sausrų, miškų gaisrų ir kitų ekstremalių oro reiškinių visoje Europoje. Vyko ir plenarinės diskusijos su aplinkosaugos komisaru Virginijumi Sinkevičiumi ir pirmininkaujančia Čekija. Reikia daugiau užmojų klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos srityse. ES turėtų paspartinti klimato kaitos švelninimo darbus, kad pasaulinis atšilimas būtų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir savo prisitaikymo prie klimato kaitos planus. Politikai nori, kad Komisija pasiūlytų išsamią, ambicingą ir teisiškai įpareigojančią Europos prisitaikymo prie klimato kaitos sistemą, ypatingą dėmesį skirdama pažeidžiamiausiems ES regionams. ES taip pat turėtų toliau aktyviai dalyvauti nustatydama pasaulinį prisitaikymo tikslą ir užtikrindama, kad tarptautinė bendruomenė pasiektų savo tarptautinio klimato finansavimo tikslą. EP nariai ragina Komisiją parengti visos ES klimato rizikos vertinimą ir ypatingą dėmesį skirti sausrų, miškų gaisrų ir grėsmių sveikatai rizikai. Jie taip pat nori, kad iki 2023 m. vasaros ES būtų atliktas pagrindinės infrastruktūros atsparumas klimato kaitai „testas nepalankiausiomis sąlygomis“.

 Apžvelgę 2020-2021 m. pagrindinių teisių padėtį ES europarlamentarai įvardijo daug iššūkių ir paragino ES valstybes aktyviau ginti Europos laisves, vertybes ir teisės viršenybę. Priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamento nariai reiškia nerimą dėl COVID-19 pandemijos poveikio pagrindinėms laisvėms, o ypač teisėms tų asmenų, kurie susidūrė su teisėsaugos institucijomis. Jie apgailestauja dėl nuolatinio teisės viršenybės pažeidimo kai kuriose ES valstybėse ir primena, kad demokratija, teisės viršenybė ir pagrindinės teisės yra neatsiejamos. Siekdami apsaugoti šias ES vertybes, EP nariai smerkia ES Teisingumo Teismo sprendimus ignoruojančias Lenkiją ir Vengriją ir ragina Europos Komisiją aktyvuoti ES biudžeto apsaugos mechanizmą. Svarbu apsaugoti žurnalistus nuo nepagrįstų ieškinių, o taip pat grasinimų, išpuolių ir prievartos. Didėjantis šnipinėjimo programų, pavyzdžiui, programos „Pegasus“ naudojimas ES valstybėse pažeidžia ES vertybes ir kelia nerimą. Politikai smerkia smurtą prieš moteris ir ragina Bulgariją, Čekiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą ir Slovakiją bei ES ratifikuoti Stambulo konvenciją. Taip pat „smerkia nuolatinę priešišką reakciją į moterų teises kai kuriose valstybėse narėse, visų pirma Lenkijoje, Slovakijoje, Kroatijoje ar Lietuvoje, įskaitant priešišką reakciją į lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises“. Neramina ir prieš lyčių lygybę nukreiptų ir antifeministinių judėjimų veiksmai, kuriais sistemingai pažeidžiamos moterų ir LGBTIQ asmenų teisės.

 Rusija turi nedelsiant nutraukti Gulagų koncentracijos stovyklas primenančią priverstinę ukrainiečių deportaciją į Rusijos Tolimuosius Rytus, jų filtraciją ir Ukrainos vaikų įvaikinimą.

Ukrainos ombudsmeno vertinimu, nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios daugiau kaip milijonas ukrainiečių buvo priverstinai deportuoti į Rusijos Federaciją, dažnai į Rusijos Tolimuosius Rytus. Be to, daugiau kaip 200 tūkst. vaikų jau prievarta išvežti į Rusijos Federaciją turint tikslą leisti juos įvaikinti šeimoms Rusijoje. Tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, ESBO ir JT vertinimu, tai yra vienas iš šiurkščiausių tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, o asmenų filtravimo stovyklų egzistavimas primena masinę priverstinę sovietų vykdytą deportaciją ir Gulagų koncentracijos stovyklas. Filtracijos metu Ukrainos piliečiai išsamiai apklausiami, atliekama kūno apžiūra, kartais jie per prievartą išrengiami ar kankinami, o Ukrainos moterims ir mergaitėms gresia seksualinio išnaudojimo pavojus. Savo ruožtu Ukrainos piliečiai, kurie neįveikia filtravimo proceso, yra sulaikomi ir perkeliami į Rusijos sulaikymo centrus ir įkalinimo įstaigas, o ten rizikuoja patirti kankinimus ir netinkamą elgesį arba jie apskritai dingsta. Europarlamentarai „griežtai smerkia Rusijos ginkluotųjų pajėgų, jų įgaliotinių ir įvairių okupacinių institucijų įvykdytus žiaurumus, visų pirma priverstinį Ukrainos civilių gyventojų, įskaitant vaikus, deportavimą į Rusiją, taip pat Rusijos pasibaisėtinus veiksmus vadinamosiose filtravimo stovyklose, kuriose išskiriamos šeimos ir dingsta „nepatikimais“ laikomi asmenys“. Jie ragina Rusiją nedelsiant nutraukti šią priverstinę deportaciją, sistemingą filtraciją, Ukrainos vaikų perkėlimus ir jų įvaikinimą Rusijoje. Taip pat „primygtinai ragina Rusijos Federacijos valdžios institucijas nedelsiant suteikti tarptautinėms organizacijoms, pavyzdžiui, Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurui ir UNICEF galimybę pasiekti visus Ukrainos vaikus, kurie buvo priverstinai deportuoti į Rusijos okupuotas teritorijas ir Rusiją“.

 Europos Parlamentas griežtai pasmerkė Kinijos agresyvias karines pratybas aplink Taivaną ir paragino ES pasekti Lietuvos pavyzdžiu ir stiprinti santykius su Taipėjumi. EP rezoliucijoje, smerkiamos po JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizito Taivane šį rugpjūtį Taivano sąsiauryje pradėtos Kinijos karinės pratybos. Europarlamentarai ragina Kiniją susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie destabilizuotų padėtį Taivane ir regione. Pripažindami Taivano palankumą ES, strateginę partnerystę prekyboje ir šalies lyderystę aukštų technologijų, įskaitant ir lustų, tiekime, EP nariai kviečia ES stiprinti santykius su Taivanu. Jie sveikina Lietuvos planus šių metų rudenį Taipėjuje atidaryti šalies prekybos atstovybę ir ragina kitas ES valstybes, kurios neturi panašių atstovybių, pasekti Lietuvos pavyzdžiu ir sustiprinti dvišalius santykius su Taivanu. Europarlamentarai taip pat pakartoja savo prašymą Europos Komisijai pradėti pasiruošimą dėl ES dvišalės sutarties dėl investicijų su Taivanu sudarymo.

 Europos Parlamentas patvirtino savo poziciją dėl atnaujintų taisyklių Europos politinėms partijoms ir fondams. Galutinis pranešimas patobulina Komisijos pasiūlymą, siekiant:

 toliau palengvinti Europos partijų ir jų nacionalinių partijų narių bei tarpvalstybinę sąveiką, didinant jų skaidrumą ir finansinį gyvybingumą, ir užtikrinti, kad ne ES narės laikytųsi vertybių, lygiaverčių Europos Sąjungoje taikomoms vertybėms.Europarlamentarai taip pat įtraukė nuostatas dėl lyčių lygybės ir sieks užtikrinti, kad Europos politinių partijų ir fondų kolegialūs valdymo organai būtų subalansuoti lyčių požiūriu, priimtų lyčių lygybės planą (ir ragintų savo narius daryti tą patį) ir, kad sudarytų protokolus prieš seksualinį priekabiavimą ir priekabiavimą dėl lyties.