ES vertybių pažeidimai: koks ES vaidmuo?

Kilus pavojui, kad valstybė narė gali pažeisti ES vertybes ar padaryti žalos biudžetui, ES turi priemonių, kaip juos apsaugoti. Sužinokite, kaip veikia šie mechanizmai.

Europos Sąjunga yra paremta bendromis vertybėmis, kurios jungia šalis ir žmones. Šios vertybės yra išdėstytos pačioje ES sutarties pradžioje, 2 straipsnyje. Jos apima pagarbą žmogaus orumui, laisvei, demokratijai, lygybei, teisės viršenybei ir pagarbą žmogaus teisėms.

Teisės viršenybė

Teisės viršenybė yra viena iš ES vertybių, padedanti užtikrinti sąžiningumą ir skaidrumą.
Teisės viršenybės principas reiškia, kad vyriausybės turi būti įpareigotos įstatymų, kurie neleidžia joms priimti savavališkų sprendimų ir kad piliečiai privalo turėti galimybę ginčyti savo veiksmus nepriklausomuose teismuose.
Teisės viršenybė taip pat įtvirtina kovą su korupcija ir žiniasklaidos laisvės užtikrinimą, siekiant, kad visuomenė būtų tinkamai informuojama apie valdžios darbą.
Pastaraisiais metais Europos Parlamentas atkreipė dėmesį į teisės viršenybės padėties blogėjimą kai kuriose valstybėse narėse, pavyzdžiui, Vengrijoje. EP nariai ėmėsi veiksmų ir ne kartą ragino Komisiją ir ES šalis saugoti ES vertybes ir biudžetą.

ES sutarties 7 straipsnis

ES sutarties 7 straipsnio procedūra pirmąkart nustatyta 1997 m. Amsterdamo sutartimi.
Ją sudaro du pagrindiniai mechanizmai dėl ES vertybių apsaugos: preventyvus (kai kyla aiškus pavojus, kad ES vertybės gali būti pažeistos) ir sankcijų (kai šiurkščiai pažeidžiamos ES vertybės). Galimos sankcijos atitinkamai ES šaliai ES sutartyse nėra aiškiai apibrėžtos, tačiau Taryba gali nuspręsti suspenduoti šalies balsavimo teisę. Abejais atvejais galutinį sprendimą priima valstybių narių atstovai.
Prevencinio mechanizmo atveju sprendimui priimti reikalinga 4/5 narių balsų dauguma. Tuo tarpu sprendimo, jog valstybė narės šiurkščiai ir nuolat pažeidžia ES vertybes, priėmimui reikia vienbalsiškumo.
Atitinkama valstybė narė nedalyvauja balsavime Taryboje ir Europos Vadovų Taryboje.

Taisyklės ES biudžeto apsaugai

2020 metais europarlamentarai patvirtino reglamentą, skirtą apsaugoti ES lėšas nuo ES valstybių narių vyriausybių piktnaudžiavimo – tai yra žinoma kaip „teisės viršenybės sąlygų mechanizmas“. Parlamentas siekė, kad jis būtų taikomas ne tik tais atvejais, kai ES lėšos tiesiogiai naudojamos netinkamai, pavyzdžiui, korupcijos ar sukčiavimo atvejais, bet ir tada, kai sisteminiai pagrindinių vertybių pažeidimai gali turėti įtakos ES lėšų valdymui.
Tai reiškia, kad teisės viršenybės principų ir kitų vertybių gerbimas yra sąlyga, pagal kurią valstybės narės gali gauti ES lėšas. Finansavimas gali būti sustabdytas šalyse, kuriose nustatyti teisės viršenybės principų pažeidimai kompromituoja ES lėšų valdymą.

Kitos priemonės

Jei Komisija mano, kad valstybė narė pažeidžia ES teisę, o tai reiškia, kad ji nesilaiko ES lygmeniu sutartų taisyklių, Komisija gali pradėti pažeidimo procedūrą Europos Teisingumo Teisme, dėl kurios šaliai gali būti taikomos finansinės sankcijos.

Parlamentas daug dėmesio skiria teisės viršenybės padėčiai valstybėse narėse, rengia ataskaitas, kuriose pabrėžiamos problemos ir raginama imtis veiksmų, įskaitant pranešimą dėl pagrindinių teisių 2020 ir 2021 m.
Nuo 2020 m. Europos Komisija skelbia metinę teisės viršenybės ataskaitą, kurioje stebimi teigiami ir neigiami pokyčiai, susiję su teisės viršenybės situacija visose valstybėse narėse.

Parlamento vaidmuo dėl teisės viršenybės Vengrijoje

Remdamasis ES sutarties 7 straipsnio 1 dalimi, dar 2018 m. Europos Parlamentas kreipėsi į ES Tarybą prašydamas nustatyti, ar esama aiškaus pavojaus, kad Vengrija šiurkščiai pažeidžia pagrindines Sąjungos vertybes.
Parlamentui susirūpinimą kelia daugelis Vengrijos politikos ir viešojo gyvenimo aspektų, pavyzdžiui, konstitucinės ir rinkimų sistemos veikimas, teismų nepriklausomumo ir žiniasklaidos laisvės trūkumas, taip pat pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms trūkumas.
Anksčiau europarlamentarai palaikė Europos Komisijos siūlymą inicijuoti prevencinį mechanizmą Lenkijos atžvilgiu.
2022 m. rugsėjo 15 d. Parlamentas teigė, kad padėtis Vengrijoje pablogėjo taip, kad šalis tapo „rinkimų autokratija“ – konstitucine sistema, kurioje vyksta rinkimai, tačiau nėra pagarbos demokratinėms normoms ir standartams. Parlamento pranešime buvo nurodyta, kaip ES vertybės šalyje toliau prastėjo nuo 2018 m. dėl „sąmoningų ir sistemingų Vengrijos vyriausybės pastangų“. Europarlamentarai teigė, kad ES neveiklumas dar labiau sustiprino demokratijos nuosmukį, todėl dalis ES finansavimo turėtų būti sustadyta, kol šalis neįvykdys ES rekomendacijų ir teismo sprendimų.
Rugsėjo 18 d. Komisija pasiūlė sustabdyti 7,5 mlrd. eurų ES lėšų Vengrijai dėl susirūpinimo teisės viršenybe, siekiant užtikrinti ES biudžeto ir ES finansinių interesų apsaugą. EP nariai, atsakingi už ES biudžeto apsaugos taisykles, palankiai įvertino pasiūlymą. Tolesni žingsniai priklauso nuo valstybių narių ir Tarybos.

Vengrija