VISŲ ES PILIEČIŲ SOCIALINĖS IR DARBO TEISĖS

Socialinės teisės yra teisingos ir įtraukios visuomenės pagrindas – užtikrinama, kad su kiekvienu asmeniu būtų elgiamasi vienodai, jam būtų suteikiamos lygios galimybės ir jis būtų apsaugotas nuo diskriminacijos. Šios teisės, apimančios gyvybiškai svarbias sritis, tokias kaip švietimas, sveikatos priežiūra, būstas, užimtumas, socialinė apsauga ir prieiga prie kultūros, suteikia žmonėms galimybę gyventi prasmingą gyvenimą. Jomis užtikrinama galimybė gauti kokybišką išsilavinimą, sveikatos priežiūrą, saugų būstą, sąžiningą užimtumą, socialinę paramą ir praturtinančią kultūrinę patirtį. Skatindamos socialinę sanglaudą ir mažindamos nelygybę, socialinės teisės kuria darnią ir klestinčią bendruomenę visiems.

Deramos pajamos ir tinkamas minimalus darbo užmokestis visiems europiečiams

Darbas turi būti apmokamas. Vienas iš šešių europiečių neuždirba pakankamai, kad sudurtų galą su galu. Nors jie dirba sunkią 40 valandų savaitę arba skiria dar daugiau valandų – kainos smarkiai išauga – daugelis europiečių negali džiaugtis deramu gyvenimo lygiu. Kalbame apie tuos pačius žmones, kurie palaiko mūsų visuomenę: prekybos centrų kasininkus ir lentynų krautuvus, virėjus ir padavėjus, sunkvežimių vairuotojus ir priežiūros darbuotojus, ūkio ir lopšelių darbuotojus. Šie žmonės yra ir nepakankamai vertinami, ir jiems mokamas per mažas atlyginimas.

Direktyva dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio (atidaroma naujame skirtuke) pagaliau užbaigs šį skandalą dėl skurstančių darbuotojų. Kartu stipriname kolektyvines derybas kaip geriausią būdą užtikrinti deramas darbo sąlygas visoje ES. Senas klaidingas Europos receptas mažinti atlyginimus ir laužyti sektorines kolektyvines sutartis skaudina žmones. Atėjo laikas pokyčiams, ir mes vadovaujamės kaltinimui, kad tai įvyktų: atlyginimai turi didėti, o darbuotojų derybinė galia turi augti. Minimalusis darbo užmokestis turėtų būti padorumo riba. Jų nustatymas tinkamu lygiu veikia tik atsižvelgiant į pragyvenimo išlaidas. Teisingas minimalusis darbo užmokestis bus naudingas daugybei europiečių, nes sumažės vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas ir bus kovojama su nelygybe.

Užtikrinkite, kad vyrams ir moterims būtų mokama vienodai

Šiandien moterys vis dar uždirba vidutiniškai 14,1 proc. mažiau nei panašias pareigas einantys vyrai. Tikras skandalas 21-ajame amžiuje.

Mes remiame Komisijos narės Helenos Dalli pastangas priimti darbo užmokesčio skaidrumo direktyvą (atidaroma naujoje kortelėje) – tai pirmas esminis žingsnis siekiant panaikinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus, kurie tebėra pernelyg dideli. Direktyva bus taikoma visiems darbdaviams tiek privačiajame, tiek viešajame sektoriuose ir visiems darbuotojams. Didžioji dauguma ES šalių neturi darbo užmokesčio skaidrumo teisinės sistemos. Taikant naujas siūlomas darbo užmokesčio skaidrumo priemones bus galima nustatyti šališkumą lyties atžvilgiu darbo užmokesčio struktūrose arba neadekvatų darbo užmokestį. Naujosios priemonės leis darbuotojams nustatyti diskriminaciją darbo užmokesčio srityje ir reikalauti savo teisių. Tai bus naudinga visiems darbuotojams, ne tik moterims.

Pandemija neproporcingai paveikė moteris, ypač tas, kurios dirba mažai apmokamą ir nesaugų darbą. Todėl dabar turime padvigubinti savo pastangas, kad panaikintume vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ir paremtume moterų ekonominį saugumą. Bet tai tik viena problemos dalis. Kiti žingsniai turi būti teisingo minimaliojo darbo užmokesčio visoje ES įvedimas, Direktyvos dėl lygių galimybių peržiūra, vienodo požiūrio į vyrus ir moteris darbe skatinimas ir Direktyvos dėl moterų valdybose priėmimas(atidaroma naujoje kortelėje).

Ginti platformų darbuotojų teises

"Uber" ir "co" mėgsta parduoti trečiojo kelio tarp klasikinių užimtumo formų ir savarankiško darbo idėją. Ir iš tiesų, kas nebūtų patrauktas darbo, kuris žada greitus pinigus, lanksčias valandas ir buvimą savo viršininku? Tačiau rizika negali būti tiesiog užkrauta ant darbuotojų ir visuomenės pečių, o platformų įmonės praturtėja ir neprisiima jokios atsakomybės.

Šiandien, jei "Uber" vairuotojai neturi klientų, jie įstringa su sąskaita už degalus ar lizingo sutartį. Jei "Deliveroo" vairuotojai dirbdami patiria dviračio avariją, jie lieka be ligos išmokos. Jei valytojos yra persekiojamos, į ką jos kreipiasi? O kas mokės pensiją, kai ateis laikas? Tuo pat metu tradicinės įmonės, siūlančios savo darbuotojams visišką socialinę apsaugą ir deramą darbo užmokestį, susiduria su nesąžininga platformų bendrovių, mažinančių socialines teises, konkurencija.

Siekdami užtikrinti, kad technologinė pažanga virstų socialine pažanga visiems, turime priimti įstatymus, kurie garantuotų, kad platformų darbuotojai turėtų tokias pačias teises kaip ir bet kuris kitas darbuotojas, ir kad platformų įmonėms būtų taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir bet kuriai kitai įmonei. Norint tai pasiekti, svarbiausia yra perkelti įrodinėjimo pareigą. Įmonės turėtų būti įpareigotos įrodyti, kad jos iš tikrųjų turi reikalų su nepriklausomais savarankiškai dirbančiais verslininkais. Jei jie negali to įrodyti, turėtume manyti, kad egzistuoja darbo santykiai su platformos įmone, su visomis darbdavio pareigomis ir darbuotojų teisėmis, kurias tai reiškia. Atėjo laikas užtikrinti darbuotojų teises skaitmeniniame amžiuje.

Tai taip patogu: vienu bakstelėjimu išmaniuosiuose telefonuose galime užsisakyti maisto į namus ar kelionę į bet kur. Tačiau programėlės tvarkingai slepia tikrąją platformos darbuotojų istoriją, kurie pernelyg dažnai netenka teisingo darbo užmokesčio, atsisako socialinio draudimo ir atsisakė mokamų atostogų bei deramų darbo sąlygų. Nors skaitmeninimas apverčia mūsų pasaulį aukštyn kojomis ir keičia tai, kaip mes dirbame, gaminame, vartojame, mylime ir gyvename, turime užtikrinti, kad darbuotojai nebūtų tie, kurie moka kainą. Štai kodėl mes kovojame už tai, kad platformų darbuotojai būtų laikomi darbuotojais, turinčiais visas galiojančias teises, nebent platformų įmonės galėtų įrodyti, kad turi reikalų su tikrais savarankiškai dirbančiais žmonėmis. Taikydami šią nuginčijamą darbo santykių prezumpciją galime užtikrinti, kad platformų darbuotojai gautų teises, kurias jie turėtų turėti, pvz., minimalųjį darbo užmokestį, socialinį draudimą, sveikatos ir saugos apsaugą, laikinojo nedarbingumo atostogas, taip pat teisę organizuotis į kolektyvines derybas ir jose dalyvauti.

Europos socialinių teisių ramstis

S&D frakcija visada stengėsi užtikrinti, kad ES pirmenybę teiktų žmonėms, ir mes primygtinai reikalaujame, kad socialinėms teisėms būtų suteiktas toks pat prioritetinis statusas kaip ir ekonominiams bei aplinkos apsaugos tikslams. Praėjus dvejiems metams po Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame nustatėme pagrindinius įsipareigojimus ir tikslus, S&D frakcija neseniai grįžo į Portugaliją, kad dar labiau sustiprintų mūsų kovą už klestinčią visų europiečių ateitį.

2017 m. Geteborge mūsų politinė šeima įgyvendino Europos socialinių teisių ramstį. Po ketverių metų Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime buvo priimtas veiksmų planas, kuriame nustatyti konkretūs įsipareigojimai ir tikslai. 2021 m. gegužę daugiausia dėmesio skyrėme socialinio ramsčio stiprinimui, taip pat kovai su COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje socialiniu poveikiu.

Porto aukščiausiojo lygio susitikime nustatyti trys pagrindiniai socialiniai tikslai iki 2030 m.: minimalus užimtumo lygis ES – 78 proc., kasmet mokymo kursuose dalyvauja ne mažiau kaip 60 proc. suaugusiųjų ir žmonių, kuriems gresia socialinė atskirtis ar skurdas, skaičiaus sumažinimas bent 15 mln., įskaitant penkis milijonus vaikų. Tačiau to vis dar nepakanka. Raginame nustatyti daugiau tikslų, pvz., sukurti kokybiškas darbo vietas, iki 2030 m. bent 80 proc. užtikrinti kolektyvinių derybų aprėptį, iki 2030 m. nulį mirčių darbe ir panaikinti benamystę.

Norime Europos, kurioje visi darbuotojai uždirbtų padorų darbo užmokestį, visos šeimos galėtų sau leisti gyventi ir nei vienas vaikas neaugtų skurde. Europos ateitis bus socialinė arba nebebus tokios Europos, kokią ją pažįstame ir kokios norime. Kad tai pasiektume, turime dėti daugiau pastangų, kad įvykdytume savo pažadą užtikrinti deramą gyvenimą ir deramą darbą visiems europiečiams. Būtent tai ir yra socialinio ramsčio esmė.

Uždrauskite nemokamas stažuotes

Covid-19 pandemijos ekonominiai padariniai sukuria didžiulių naujų kliūčių jaunimui, bandančiam rasti kokybišką darbą. Išnaudojimo pavojus yra labai realus. Atėjo laikas neapmokamas stažuotes vadinti tikruoju vardu: išnaudojimo darbe forma ir jaunimo teisių pažeidimas. Todėl vykdome kampaniją, kad Europos darbo rinkose būtų uždraustos nemokamos stažuotės ir stažuotės. Mes pasisakome už milijonų jaunų europiečių teisę, kad su jais būtų sąžiningai elgiamasi darbo vietoje ir kad jie galėtų pagerinti savo ekonomines ir socialines sąlygas. Jaunimo teisės yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos darbotvarkės klausimų.

Jaunimo teisių gynimas

Iki 2030 m. galime sumažinti jaunimo nedarbą Europoje bent 50 proc.! Jaunimo garantijų iniciatyva, kurią socialistai ir demokratai prastūmė po paskutinės ekonomikos krizės, padėjo daugiau kaip 10 mln. Sėkmės istorija, kuria didžiuojamės, ir gera priemonė, prie kurios galime prisitaikyti prie naujų iššūkių. Dabar turime pasitempti, investuodami į kokybiškų darbo vietų kūrimą ir uždrausdami nemokamas stažuotes, kuriomis išnaudojamas jaunimas ir pažeidžiamos jų teisės. Atėjo laikas jaunimo teises padaryti vienu svarbiausių ES darbotvarkės klausimų.

Nulis su darbu susijusių mirčių

Nors asbestas Europos Sąjungoje uždraustas nuo 2005 m., o dar prieš tai daugelyje valstybių narių, daugelyje anksčiau pastatytų pastatų vis dar yra asbesto, o 80 proc. su darbu susijusių vėžio atvejų, nustatytų Sąjungoje, yra susiję su šia medžiaga.

Apskaičiuota, kad asbesto poveikį patiria nuo 4,1 iki 7,3 milijono darbuotojų. 97 proc. šių darbuotojų dirba statybų sektoriuje, įskaitant susijusias profesijas, pvz., stogdengius, santechnikus, dailides ir grindų sluoksnius, o 2 proc. – atliekų tvarkymo pramonėje.

S&D frakcija yra tvirtai įsitikinusi, kad nereikėtų švaistyti laiko ir negailėti pastangų siekiant apriboti šios labai pavojingos medžiagos – pagrindinės su darbu susijusio vėžio europoje priežasties – poveikį darbuotojams. Atėjo laikas įvykdyti mūsų įsipareigojimą laikytis vizijos, kad nebūtų su darbu susijusių mirčių.

2022 m. rugsėjį Europos Komisija pasiūlė peržiūrėti 2009 m. direktyvą, kuria siekiama apsaugoti darbuotojus nuo su asbestu susijusios rizikos. Jos pasiūlymas nepateisino mūsų lūkesčių. Raginome griežtai persvarstyti teisės aktus dėl asbesto, kad būtų užtikrinta tinkama apsauga nuo su darbu susijusio vėžio. Tam reikia daug griežtesnių poveikio ribinių verčių, kurios būtų 1000 plaušelių/m3, kaip primygtinai raginome Parlamento rezoliucijoje, priimtoje 2021 m. spalio mėn. Komisijos pasiūlyta riba, kuriai iki šiol pritarė ES valstybės narės, yra dešimt kartų didesnė, todėl jų užmojai yra dešimt kartų mažesni. Nenuilstamai dirbsime, kad pasiektume savo tikslą – nulinį su darbu susijusių mirčių skaičių Europoje.

Įperkamas būstas visiems europiečiams

80 milijonų europiečių neturi įperkamo būsto. Kiekvieną dieną žmonių, kuriems sunku sumokėti nuomą ar sąskaitas už energiją, kad galėtų šildyti savo namus, skaičius auga. Vis dažniau vidutines pajamas gaunančias grupes taip pat veikia būsto krizė, kuri smarkiai pablogėjo per Covid-19 krizę. Būstas yra žmogaus teisė ir visi europiečiai turi turėti galimybę gauti tinkamą ir įperkamą būstą.

Siaučianti būsto krizė taip pat yra rinkos nepakankamumas. Būstas tapo spekuliacijų objektu. Tuo pat metu "Airbnb efektas" spartina nuomos kainų ir gentrifikacijos spiralę iki tokio lygio, kad vietos gyventojai nebegali rasti ir įpirkti būsto. Turime užtikrinti, kad būtų gerai reguliuojama rinka, galinti visiems suteikti įperkamą būstą. Būsto krizės sprendimas taps mūsų visuomenės solidarumo ir sanglaudos išbandymu. Nė vieno nepalikti nuošalyje visų pirma reiškia uždėti stogą virš visų galvų. Siekiant išspręsti būsto krizę, raginame parengti integruotą ES strategiją, kad būtų sukurta nacionalinėms, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms palanki sistema.

Siūlome keletą pažangių politikos priemonių, pvz., nuomos kainų kontrolės priemones, socialinių išlaidų neįtraukimą į fiskalinę politiką, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų taisykles, kad būtų išvengta "turistizacijos", per didelių išlaidų būstui rodiklio peržiūrą, būsto tvarumo kriterijų įtraukimą ir paramą žiedinei ekonomikai. Viešojo būsto politikai neturėtų būti taikomos konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklės. Reikalaujame, kad būsto įperkamumas būtų įtrauktas į Europos semestrą ir kad nacionaliniai įperkamo būsto planai būtų įtraukti į nacionalines reformų programas. Visi nusipelno vietos, kurią galėtų vadinti namais.