Savaitė Europos Parlamente: sprendimai ne tik kovoje su pandemija
Plenarinėje sesijoje vykusiuose debatuose su ES Tarybai pirmininkaujančios Portugalijos atstove ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen buvo įvertinta ES vakcinavimo nuo COVID-19 strategijos įgyvendinimą. Dauguma EP narių pripažino, kad ES priėmė teisingą sprendimą dėl bendro vakcinų įsigijimo ir siekio apsaugoti savo piliečių teises, užtikrinant, kad būtų gerbiamos ES žalos atlyginimo taisyklės. Jiems antrino Europos Komisijos pirmininkė, pridūrusi, jog būtina siekti pasaulinio solidarumo ir būtų nepateisinama ieškoti greitų sprendimų vakcinų saugumo ir veiksmingumo sąskaita. Ji pripažino, kad būtina pasimokyti iš klaidų, nes „mes vis dar nesame ten, kur norėtume būti kovoje su virusu“. „Kova su virusu yra maratonas, o ne sprintas. Jam reikia įžvalgumo, ištvermės“, - pažymėjo ji
Buvo priimta Lietuvai svarbi rezoliucija dėl Astravo atominės elektrinės saugos ir priemonių, kurios neleistų tiekti ten pagamintos elektros energijos į valstybes nares. Buvo paraginta nepradėti jos komercinės veiklos, kol neįgyvendintos visos ES saugos rekomendacijos. Už rezoliuciją balsavo 642 europarlamentarai. Diskusijai dėl Astravo buvo skirta net pusantros valandos. Savo pasisakyme V.Blinkevičiūtė atkreipė dėmesį į tai, kad elektrinės sauga yra ne tik Lietuvos ir kaimyninių valstybių rūpestis, tačiau ir iššūkis visai ES.
EP patvirtino 672,5 mlrd. eurų dydžio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, skirtą padėti ES šalims kovoti su pandemijos padariniais. Dotacijos ir paskolos bus skirtos valstybių priemonėms, kuriomis siekiama sušvelninti ekonominius ir socialinius pandemijos padarinius. Pagal šią priemonę bus galima finansuoti projektus, pradėtus įgyvendinti 2020 m. vasario 1 d. ar vėliau. Finansavimas bus teikiamas trejus metus. ES šalių vyriausybės galės prašyti iki 13 proc. išankstinio finansavimo savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams įgyvendinti. Planai turės apimti visapusiškas reformas, kurios turės ilgalaikį socialinį ir ekonominį poveikį. Jie negali daryti reikšmingos žalos aplinkosaugos tikslams.
Siekdami įveikti pajamų nelygybę ir skurdą, EP nariai paragino ES mastu užtikrinti deramą minimalų atlyginimą, tinkamas darbo sąlygas bei geresnį darbo ir poilsio balansą. Buvo priimta rezoliuciją, kurioje jie parašyta, jog Komisija ir ES valstybės turi užtikrinti, kad visi dirbantieji galėtų pragyventi iš atlyginimo. Duomenys rodo, kad 2019 m. 9 proc. ES darbuotojų buvo ties skurdo riba. Minimalus atlyginimas daugelyje ES šalių nedidėjo tokiu pat tempu kaip kitų rūšių atlyginimai, o tai didino pajamų nelygybę ir dirbančiųjų skurdą. ES taisyklių sistema dėl minimalių darbo sąlygų turi būti taikoma visiems darbuotojams, o ypač – dirbantiems pagal mažų garantijų darbo sutartis trumpų projektų ekonomikoje. Šiems darbuotojams turi galioti darbo teisė ir socialinės apsaugos nuostatos, jiems taip pat būtina užtikrinti galimybę burtis į profesines sąjungas ir sudaryti kolektyvines sutartis. Kalbėdama diskusijose moterų teisių ir lčių lygybės komiteto vardu V.Blinkevičiūtė atkreipė dėmesį, kad moterys patiria didesnę skurdo ir socialinės atskirties riziką, todėl būtina spręsti vyrų ir moterų atlyginimų skirtumo problemą bei užtikrinti galimybę naudotis įperkamomis vaiko priežiūros paslaugomis. Nereikia pamiršti ir vaiko auginimo pareigų, kai moterys tokiu metu negali dirbti ir mokėti įmokų.
Priimtoje rezoliucijoje EP nariai įvertino per pastaruosius 25 metus padarytą pažangą moterų teisių srityje ir daugelį dar laukiančių iššūkių. Praėjus daugiau nei dvidešimt penkeriems metams po Pekino deklaracijos ir veiksmų platformos priėmimo, EP nariai apgailestavo, kad, nors padaryta tam tikra pažanga, nė viena ES valstybė narė nėra visiškai pasiekusi tekste nustatytų tikslų, kaip matyti iš 2020 m. Europos lyčių lygybės instituto paskelbtos 5-osios BPFA peržiūros. Siekiant kovoti su smurtu prieš moteris, EP nariai paragino ratifikuoti Stambulo konvenciją ir ragina Komisiją pateikti ES direktyvą, kuri užkirstų kelią visų formų smurtui dėl lyties ir su juo kovotų. Parlamentas paragino ES valstybes nares atblokuoti Direktyvą dėl moterų valdybose ir nustatyti ES tikslus, veiksmų planus, terminus ir laikinas specialias priemones, kad būtų galima pereiti prie subalansuoto atstovavimo visose vykdomosiose, teisėkūros ir administracinėse pareigose. Kalbėdama S&D frakcijos vardu V.Blinkevičiūtė pažymėjo, kad nors šiais metais minėsime dešimtąsias Stambulo konvencijos metines, tačiau gėda, turime pripažinti, jog iki šios dienos kai kurios valstybės narės dar yra neratifikavusios Stambulo konvencijos. Ji paragino valstybes nares ir tiek Tarybą, ir tiek Komisiją imtis visų priemonių, kad Stambulo konvencija būtų ratifikuota, kad mes galėtume pasiųsti aiškią žinią, jog apsauga nuo smurto yra Europos Sąjungos prioritetas.
Per pandemiją suaktyvėjo prekyba žmonėmis. Todėl europarlamentarai pasiūlė bausti ne tik jos organizatorius, bei ir tuos, kurie naudojasi aukų paslaugomis. Lytinis išnaudojimas išlieka labiausiai paplitęs kaip prekybos žmonėmis rūšis, tačiau prekybos žmonėmis aukos taip pat gali būti išnaudojamos darbams, priverstiniam elgetavimui, santuokai per prievartą ar nusikaltimams, nelegaliam įvaikinimui ar prekybai organais. Būtina kuo geriau apsaugoti moteris ir vaikus, taip pat pabėgėlius, prieglobsčio prašytojus ir migrantus, kad šie netaptų prekybos žmonėmis aukomis. Valstybės turėtų užtikrinti, kad prieglobsčio prašymo procedūros ir prekybos žmonėmis prevencijos priemonės būtų susietos. Interneto, socialinių medijų bei naujųjų technologijų poveikis dvejopas:jos pasitelkiamos organizuoti prekybą žmonėmis, tačiau gali ir padėti su ja kovoti. Interneto technologijų įmonės galėtų būti teisės aktais įpareigotos sustiprinti jų atsakomybę už išnaudojamojo pobūdžio medžiagos sklaidą bei pareigą užkirsti jai kelią.
Buvo paraginta skirti daugiau ES ir valstybių išlaidų įdarbinimo subsidijoms ir jaunimo garantijoms, siekiant remti darbo vietų išsaugojimo ir kūrimo schemas bei jaunimui pritaikytas kvalifikacijos programas. Raginame skatinti investicijas į ekonomikos sektorius, galinčius pritraukti jaunus asmenis ir pasiūlyti deramas darbo sąlygas. Nuo pandemijos ypač nukentėjo jaunimas ir sporto sektorius, tad valstybės turėtų skirti pastarajam pakankamai nacionalinių paramos fondų, ES struktūrinių fondų bei ekonomikos gaivinimo planuose numatytų lėšų. Europos Komisija raginame rasti būdų teikti papildomą tikslinę paramą sportui. Siūlome tam pasitelkti ES programas (pavyzdžiui, „Erasmus+“), užtikrinti galimybes sporto sektoriui pasinaudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone ir Europos regioninės plėtros fondu, Sanglaudos politikos fondais, „Europos socialinio fondu+“ bei programa „ES – sveikatos labui“.
24 proc. Lietuvos gyventojų tiki, kad per ateinančius metus jų gyvenimo sąlygos pagerės, 21 proc. – kad pablogės, o 55 proc. – kad liks tokios pačios. Gerokai pesimistiškiau jie vertina savo šalies ekonominės padėties prognozes: vos 22 proc. tiki, kad per ateinančius metus ji pagerės, 55 proc. mano, kad pablogės, o 24 proc. – kad išliks tokia pati. Tikėtina, kad šie rodikliai susiję su pandemija. Poreikį ginti lyčių lygybę paminėjo tik 31 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų – dar rečiau jį minėjo tik vengrai ir rumunai. Daugiausia šį poreikį mato prancūzai (56 proc.) ir švedai (54 proc.). Mažumų apsaugą išskyrė vos 9 proc. – pagal tai Lietuva yra antra nuo galo po čekų (ES vidurkis – 22 proc.). Vos 16 proc. pasirinko solidarumą su neturtingomis šalimis. Eurobarometro apklausa parodė, jog lietuviai narystės ES naudą pirmiausia sieja su ekonomikos augimu ir naujomis įsidarbinimo galimybėmis. Jie taip pat norėtų stipresnio Europos Parlamento. Tikiuosi, jog Lietuvai atstovaujantys Parlamento nariai pateisina rinkėjų lūkesčius.