Europos Parlamente: derybos dėl BREXIT, klimato kaitos svarba 2020-ųjų EP biudžetui

Šią savaitę Strasbūre tikrai daug dėmesio skyrėme deryboms dėl BREXIT ir išstojimo padariniams spręsti, tačiau kiti klausimai taip pat nebuvo pamiršti.

Prieš daugiau nei dešimt metų įkurtas prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas teikia paramą žmonėms, netekusiems darbo dėl esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, vykstančių dėl globalizacijos, pavyzdžiui, kai uždaroma didelė bendrovė arba gamykla perkeliama už ES ribų, arba dėl pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės.  Plenarinės sesijos dalyviai pritarė mano rengtam pranešimui dėl šio fondo panaudojimo švelninant galimo BTEXIT be susitarimo pasekmes. Pakeitimais nustatoma, kad atleidimai iš darbo, kurie būtų susiję su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Sąjungos be susitarimo, patektų į EGF taikymo sritį. Tuo ketinama pasiųsti politinę žinią, kad EGF galėtų veiksmingai reaguoti ir siūlyti pagalbą darbuotojams, kurie buvo atleisti tose srityse, sektoriuose, teritorijose ar darbo rinkose, kurios nukentėjo nuo reikšmingo ekonomikos sutrikdymo, sukelto Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos be susitarimo. Taip pat Pritarėme ir Solidarumo fondo lėšų panaudojimui BREXIT pasekmėms švelninti.

Sesijos metu aptarėme ir kadenciją baigiančios Europos Komisijos darbą ir pasiekimus. Komisijos pirmininkas apžvelgė Komisijos pažangą skatinant ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą ir investavimą, kuri suteikė naują impulsą Europai ir leido labiau atsižvelgti į piliečių lūkesčius, taip pat sutelkti dėmesį į svarbiausias problemas ir sumažinti naujų teisės aktų pasiūlymų skaičių. J. C. Junckeris išreiškė nusivylimą, kad nepavyko užbaigti bankų sąjungos kūrimo, nes ji yra itin svarbi priemonė kovoti su ateities krizėmis. Kalbėdamas apie pasiekimus, jis įvardijo Europos socialinių teisių ramstį bei teisės aktą dėl komandiruotų darbuotojų, kurie yra svarbūs žingsniai suteikiant daugiau orumo darbuotojams. Komisijos pirmininkas tikrai vertas pagyrų už laisvių gynimą ir kovą su mokesčių vengimu. Svarbu įvertinti ir Komisijos pastangas didinti investicijas, stiprinti bendrąją rinką ir užtikrinti energijos tiekimo saugumą. Tikiu, kad naujoji Europos Komisija tęs pradėtus darbus stiprinant socialinę Europą. Tuo įsitikinau po   Ursula von der Leyen ir naujai teikiamų komisarų klausymų.

Esame įsitikinę, kad kitų metų biudžetas privalo suteikti tvirtą pagrindą naujoms ES programoms įgyvendinti ir sudaryti sąlygas parengti 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą. Be to, tai paskutinė galimybė pasiekti pažangą vykdant šio laikotarpio įsipareigojimus, tarp jų ir klimato kaitos mažinimo tikslus. Pirminį Europos Komisijos biudžeto projektą  papildėme daugiau nei 2 mlrd. eurų klimato kaitos mažinimui skirtoms programoms. Numatėme ir papildomą finansavimą Jaunimo užimtumo iniciatyvai, „Erasmus+“ programai bei kitiems Parlamento prioritetams – smulkiajam ir vidutiniam verslui, moksliniams tyrimams, skaitmeninimui, migracijos problemoms spręsti, užsienio politikai ir humanitarinei pagalbai. Balsavimas dėl 2020 m. biudžeto rodo, kad Parlamento frakcijos vieningai supranta, jog plataus užmojo klimato kaitos tikslai ir aplinkosauga gali derėti su naujų darbo vietų kūrimu, parama tyrimams ir konkurencingumo skatinimu.

Europos Komisija pasiūlė sumažinti bitėms kenksmingų pesticidų naudojimą. Projekte buvo numatyti nauji privalomi pesticidų bandymų būdai, kurie leistų geriau apsaugoti bites tiek nuo ūmaus, tiek nuo lėtinio poveikio. Absoliučia balsų dauguma atmetėme tokį sušvelnintą pasiūlymą ir pareikalavome, kad Europos Komisija parengtų naują teisės akto projektą, pagrįstą naujausiomis mokslo ir technikos žiniomis. Pasiūlymas neatspindi naujausių mokslinių bei technologinių pasiekimų ir nesustiprina bičių apsaugos, nors tai reikėtų padaryti. Dramatiškai sumažėjo visų rūšių Europos laukinių vabzdžių apdulkintojų skaičius bei įvairovė, įskaitant laukines bites, žiedmuses, drugelius ir kandis. Daugybė apdulkintojų rūšių išnyko arba joms gresia išnykimas. Tad toks pasiūlymas stipriai prasilenktų su ES formuojama Aplinkos apsaugos politika.

Palankiai vertiname Šiaurės Makedonijos pasiekimus sprendžiant sunkius istorinius dvišalius klausimus ir siekiant taikos Balkanuose. Taip pat, Albanijos pasiekimus įgyvendinant europines reformas. Todėl raginame Europos Vadovų Tarybą jau kitame posėdyje priimti vieningą palankų sprendimą dėl stojimo derybų pradžios su šiomis šalimis. Europos Vadovų Taryba spalio 17–18 d. susitikime atidėjo Šiaurės Makedonijos ir Albanijos stojimo derybų klausimą iki kitų metų gegužės. Derybų pradžią blokavo Prancūzija, Nyderlandai ir Danija. Šiaurės Makedonijai ES kandidatės statusas buvo suteiktas 2005 m., o Albanijai – 2014 m. Narystės derybų atidėjimas yra strateginė klaida, daranti žalą ES patikimumui ir siunčianti neigiamą signalą kitoms narystės siekiančioms šalims. Plėtros politika yra veiksmingiausia ES užsienio politikos priemonė, o jos stabdymas gali sumažinti stabilumą Sąjungos kaimynystėje bei suteikti erdvės kitiems užsienio subjektams, kurių veikla neatitinka ES vertybių ir interesų.

 Šių metų Sacharovo premija skiriama Kinijos uigūrų aktyvistui Ilhamui Tohti. I.Tohti – Kinijos uigūrų mokslininkas, ekonomistas ir žmogaus teisių aktyvistas, nuteistas kalėti iki gyvos galvos už separatizmo kurstymą. Paskelbdamas šį sprendimą plenarinėje sesijoje, EP pirmininkas David Sassoli pareiškė: „I. Tohti paskyrė savo gyvenimą Kinijoje gyvenančios uigūrų mažumos teisių gynimui. Nepaisant jo kvietimo elgtis nuosaikiai ir taikiai, jis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos po 2014 m. vykusio parodomojo teismo. Paskirdami šią premiją mes primygtinai raginame Kinijos vyriausybę nedelsiant paleisti I. Tohti ir gerbti mažumų teises.“