EP PLENARINĖ SESIJA: ES BIUDŽETAS, COVID SKELTŲ KRIZIŲ SPRENDIMAI, VARTOTOJŲ APSAUGA
Europos Parlamento frakcijų lyderiai ir Komisijos pirmininkė pataria Vengrijai ir Lenkijai paduoti ES į teismą, užuot blokavus daugiametį biudžetą ir taip kenkus visiems ES piliečiams. Komisijos pirmininkė paragino Lenkijos ir Vengrijos vyriausybes liautis neleidus ES piliečiams pasinaudoti šiuo metu itin reikalingomis ES paramos lėšomis. Europos Vadovų Taryba buvo paraginta susitarti dėl ES daugiamečio biudžeto ir taip padėti sušvelninti ekonominę krizę pasitelkiant ES finansinę paramą. Kaip parodė COVID-19 vakcinų atvejis, ES gali greitai pasiekti pažangos, jei visos valstybės vieningos, pabrėžė jie ir ragino laikytis išvien siekiant ekonomikos atsigavimo. Ji taip pat pranešė, kad gruodžio 9 d. Komisija pristatys naują ES kovos su terorizmu darbotvarkę.
Priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai teigia, kad Šengeno erdvės taisyklės turi galioti ir pandemijos metu, o judėjimo tarp ES valstybių ribojimus būtina pakeisti lankstesnėmis priemonėmis. Nuo pandemijos labiausiai nukentėjusios teritorijos ne visada sutampa su valstybių sienomis, todėl judėjimo apribojimai turėtų būti grindžiami visuomenės sveikatos padėtimi regionuose. Dėl skuboto ir nekoordinuoto sienų uždarymo ypač nukentėjo pasienio gyventojai, taip pat dirbantieji užsienyje, studentai bei skirtingos pilietybės poros. Siūloma neriboti šių kategorijų žmonių kelionių, tačiau užtikrinti atitinkamų šalių rekomendacijų ir viruso plitimo užkardymo priemonių laikymąsi. EP prašo Komisijos, Tarybos ir valstybių sustiprinti veiksmų koordinavimą dėl karantino taisyklių, tarpvalstybinio kontaktų atsekimo, testavimo strategijų, bendro testavimo metodų vertinimo, abipusio testų pripažinimo ir laikino nebūtinų kelionių į ES ribojimo. EP ragina suderinti COVID-19 atsekimo programų veiksmingumą ir pritaikyti jas atsekti užsikrėtimams keliaujant.
Kitoje rezoliucijoje Europos Parlamentas reiškia susirūpinimą dėl to, kad nedemokratinės šalys naudojasi pandemija siekdamos politinių tikslų: jos politizuoja humanitarinę pagalbą, apriboja žmogaus teises, pamina demokratijos ir teisinės valstybės principus, taip pat vykdo dezinformacijos kampanijas. Susirūpinimą kelia Rusijos mėginimai pasinaudoti pandemija siekiant varžyti žmogaus teises šalyje, taip pat tęsti agresyvią užsienio politiką ir remti kitus autoritarinius režimus. Raginama neleisti Rusijai naudojantis krize nukreipti dėmesį nuo svarbių jos vidaus problemų ar nuo konfliktų aplinkinėse šalyse, kuriais ji suinteresuota. Didelį nerimą kelia Rusijos pastangos susilpninti ES vienybę ir įžiebti nepasitikėjimą tarp ES ir jos partnerių pasitelkus dezinformacijos kampanijas, taip pat vykdyti kibernetinius išpuolius prieš mokslinių tyrimų organizacijas. Europos Komisija raginama skirti daugiau pastangų ir lėšų kovai su Rusijos melagienomis. Reiškiamas susirūpinimas dėl naujos Rusijos vakcinos veiksmingumo ir saugumo.Pandemija naudojasi ir Kinija, kuri bando save vaizduoti kaip dominuojančią pasaulio galią. Kinijos vyriausybė raginama bendradarbiauti vykdant nepriklausomą tarptautinį pandemijos kilmės tyrimą. Europa privalo apsaugoti daugiašališkumą imdamasi ryžtingesnės ir labiau koordinuotos užsienio politikos.
Didele balsų dauguma priimtoje rezoliucijoje pažymima, kad visos Europoje parduodamos prekės – net ir pagamintos už ES ribų – privalo atitikti ES gaminių saugumo taisykles, nes tai užtikrintų teisingą konkurenciją ir veiksmingą vartotojų apsaugą. Raginama gerinti rinkos priežiūrą ir tučtuojau pašalinti prekes, turinčias pavojingų chemikalų ar naudojančias nesaugią programinę įrangą. Internetinės parduotuvės, parduodančios už ES ribų pagamintas prekes, kviečiamos aktyviau kovoti su vartotojų klaidinimu. Reikia atnaujinti gaminių saugumo taisykles atsižvelgiant į naująsias technologijas, tokias kaip dirbtinis intelektas, daiktų internetas ar 3D spausdinimas. Kadangi šios technologijos gali pakeisti prekių paskirtį ir savybes, siūloma vertinant gaminių saugumą neapsiriboti jų patekimo į rinką momentu. Dabartinės teisinės spragos ypač kenkia vartotojams ir mažosioms bei vidutinio dydžio įmonėms. Gaminių saugumo direktyva buvo priimta dar 2001 m., o ankstesnis mėginimas ją pakeisti buvo nesėkmingas. COVID-19 krizė parodė, kad prekių, ypač medicinos ir apsaugos priemonių, saugumas turi būti aukščiausio lygio. Pastaraisiais metais daugumai ES rinkos priežiūros institucijų ir muitinių trūko lėšų bei žmogiškųjų išteklių, todėl raginama didinti jų finansavimą, personalo kvalifikaciją bei technologinį pasirengimą.
EP priimtoje rezoliucijoje raginama užtikrinti, kad prietaisai ir kiti buities reikmenys tarnautų ilgiau, o jų remontas taptų labiau prieinamas. Gaminių remontas turėtų būti patrauklesnis ir ekonomiškesnis, daugelio iš jų garantinis laikotarpis turėtų būti ilgesnis, taip pat turėtų būti suteikiama garantija pakeistoms dalims. Be to, siūloma atnaujinti atliekų tvarkymo taisykles, kad nebūtų ribojamas buities prietaisų taisymas, perpardavimas ir pakartotinis naudojimas. Siūloma įpareigoti žymėti prekių ir paslaugų ilgaamžiškumą bei teikti aiškesnę informaciją apie jų tarnavimo laiką. Tai sustiprintų naudotų gaminių rinką bei paskatintų tvaresnę gamybą. Siūloma drausti gamintojams tyčia trumpinti gaminių, įskaitant elektroniką bei programinę įrangą, tarnavimo laiką. Daugelis skaitmeninių prietaisų turi būti nuolat atnaujinami ir dėl to neturi lėtėti jų veikimas. „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad 77 proc. ES piliečių verčiau taisytų savo daiktus nei keistų juos naujais, o 79 proc. norėtų įpareigoti gamintojus palengvinti skaitmeninės įrangos taisymą arba atskirų gaminio dalių pakeitimą. Siekdami sumažinti elektronikos atliekų, europarlamentarai dar kartą prašo įpareigoti suvienodinti mobiliųjų telefonų ir kitų nešiojamųjų prietaisų kroviklius. Per pastaruosius keliolika metų kroviklių tipų Europoje sumažėjo nuo maždaug trisdešimties iki trijų. Dar siekiama tvaresnių viešųjų pirkimų, taip pat atsakingesnės rinkodaros ir reklamos, pavyzdžiui, numatyti aiškius vienodus kriterijus prekėms, kurios pristatomos kaip draugiškos aplinkai. Rezoliucijoje taip pat raginama užtikrinti didesnį ES ekologinio ženklo žinomumą bei platesnį jo naudojimą pramonėje.
Europos Parlamentas (EP) patvirtino naują teisės aktą, pagal kurį vartotojų grupėms bus leidžiama Europos Sąjungoje teikti kolektyvinius ieškinius. Kai kuriose ES valstybėse vartotojai jau gali teismams pateikti kolektyvinius ieškinius, o netrukus tai bus galima padaryti visose ES šalyse. Pagal naująsias taisykles vartotojų organizacijos arba kompetentingos valstybės įstaigos teisme galės siekti nutraukti vartotojams nepalankią praktiką arba apginti jų teises (pvz., reikalauti kompensacijos). Taigi vartotojams teisme nebūtinai turės atstovauti teisinių paslaugų įmonės. Kad galėtų kelti tarpvalstybines bylas, kompetentingos institucijos visoje ES turės atitikti tuos pačius kriterijus. Jos turės įrodyti, kad yra pakankamai stabilios, vykdo viešąją veiklą ir nesiekia pelno. Norėdamos teikti ieškinius šalies viduje, jos turės atitikti tos valstybės nustatytus kriterijus. Kolektyviniai ieškiniai galės būti teikiami prieš prekiautojus ir paslaugų teikėjus, jeigu įtariama, kad šie pažeidė ES teisę, pavyzdžiui, duomenų apsaugos, kelionių ir turizmo, finansinių paslaugų, energetikos, telekomunikacijų ir kitose srityse. Direktyva apima ir pažeidimus, kurie buvo nutraukti iki pateikiant atstovaujamąjį ieškinį ar iki baigiant jį nagrinėti, nes vis dar gali būti svarbu uždrausti atitinkamą praktiką, kad ji nebesikartotų. Taisyklėmis nustatoma tvirta apsauga nuo piktnaudžiavimo ieškiniais: pralaimėjusioji šalis turės apmokėti bylinėjimosi išlaidas, taip pat bus vengiama priteisti didesnę žalą nei nuostoliai, siekiant nubausti. Kompetentingos institucijos turės nustatyti procedūras, kaip išvengti interesų konflikto ir išorės įtakos, ypač jeigu jas finansuoja trečioji šalis.
EP rinkimų sistemos ES šalyse labai skiriasi, tad ES teisės aktais reikėtų suvienodinti esminius jų aspektus, susijusius su teise registruoti partiją ir būti kandidatu rinkimuose, teise balsuoti, kandidatų įtraukimu į sąrašus, balsavimo prieinamumu, nuotoliniu balsavimu ir rinkimų dienomis. Parlamentas siūlo konferencijoje dėl Europos ateities apsvarstyti EP rinkimų teisės reformą, visų pirma nuotolinio balsavimo galimybę, bendras kandidatų įtraukimo į sąrašus ir kampanijų finansavimo taisykles, taip pat vienodą mažiausią balsavimo ir kandidatų kėlimo amžių, įskaitant galimybę visur balsuoti nuo 16 metų. Prieš 2019 m. rinkimus nuolat buvo atskleidžiamas užsienio šalių kišimasis ir dezinformacija. Europos Komisija raginama gerokai padidinti finansavimą kovai su užsienio subjektų kišimusi, uždrausti trečiųjų šalių rėmėjų finansinę paramą. taip pat per švietimą ir pilietiškumo ugdymą stiprinti žmonių gebėjimą kritiškai mąstyti ir atskirti nepagrįstą informaciją. Kadangi 2019 m. Europos Komisijos pirmininkė nebuvo išrinkta iš europinių partijų pasiūlytų pagrindinių kandidatų, pasitikėjimas šiuo 2014 m. pradėtu procesu sumažėjo. Galbūt, reikėtų jį formalizuoti, kad rinkėjai turėtų galimybę balsuoti už pageidaujamą kandidatą į Komisijos pirmininko postą.