EP birželio mėnesio plenarinė sesija
Sesijos pradžioje Pirmininkė Metsola išreiškė užuojautą sužeistiesiems ir žuvusiųjų artimiesiems birželio 3 d. Bavarijoje per traukinio avariją.
Sveikindama Ukrainos Rados pirmininką Ruslaną Stefančuką posėdžių salėje Strasbūre, Parlamento pirmininkė Roberta Metsola pabrėžė, kad Ukrainos „kova už laisvę, demokratiją ir vertybes, kurios mus, europiečius, sieja, yra mūsų kova. Tai, ką Ukraina turėjo ištverti, prieš kelis mėnesius buvo neįsivaizduojama, bet jūsų žmonės įkvėpė pasaulį. Metsola pridūrė, kad Europos Parlamentas ir toliau aktyviai rems Ukrainos pastangas gauti ES kandidatės statusą. „Žinome, kaip svarbu pasiųsti aiškų signalą, kad Ukrainos vieta yra mūsų Europos šeimoje. Visiems pasakyti, kad Ukraina yra Europa“, – sakė ji. Stefančukas apibūdino, kaip pradinis Rusijos puolimas prieš Ukrainą sukrėtė jo šalį ir visą pasaulį, tačiau ukrainiečiai greitai suprato, ką jiems reikia daryti – vienytis prieš agresorių. Pagyręs pirmininkę Metsolą už tai, kad ji buvo viena pirmųjų Europos lyderių, apsilankiusių Ukrainoje prasidėjus karui, jis taip pat padėkojo Europos šalims už jų reakciją į Rusijos agresiją, už Ukrainos pabėgėlių priėmimą ir už tai, kad šioje tamsoje stovėjo kartu su Ukrainos žmonėmis. Kartu jis iškėlė perspektyvą imtis daugiau veiksmų, jei karas tęstųsi, įskaitant tolesnes ES sankcijas, net jei jos pradėtų neigiamai paveikti Europos ekonomiką. Be to, Stefančukas taip pat išreiškė gilų norą, kad Europos Sąjunga tvirtai paremtų jo šalies norą gauti ES kandidatės statusą. Ukrainai ir jos žmonėms reikia šios galingos žinios iš Europos, pabrėžė jis ir nurodė, kad bet koks kitas politinis signalas būtų tik naudingas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo režimui. Jis taip pat padėkojo Europos Parlamentui už stiprią paramą jo šaliai.
EP nariai palankiai įvertino Europos Vadovų Tarybos priimtas papildomas sankcijas, bet paragino skirti daugiau ginklų Ukrainai ir daugiau dėmesio tiems, kurie kovoja ES. Europarlamentarai labai palankiai įvertino valstybių ar vyriausybių vadovų vienybę priimdami papildomą sankcijų Rusijai paketą ir pasiryžimą spręsti Rusijos sukeltą maisto trūkumą. Tačiau daugelis politikų teigė, kad aukščiausiojo lygio susitikime nebuvo skirta pakankamai dėmesio neigiamam karo poveikiui kasdieniam ES piliečių gyvenimui spręsti, visų pirma dėl smarkiai išaugusių maisto ir energijos kainų. Daugelis europarlamentarų ragino į tai tinkamai atsižvelgti kitame valstybių ar vyriausybių vadovų susitikime. Nemažai europarlamentarų taip pat perspėjo neperkelti energetinės priklausomybės iš vieno pasaulio regiono į kitą, sakydami, kad tai tik kartotų praeities klaidas. Galiausiai, įvairūs europarlamentarai taip pat pabrėžė, kad reikia skubiai geriau apginkluoti Ukrainą, teigdami, kad nors sankcijos yra veiksmingas ginklas prieš Rusiją, jų poveikis bus jaučiamas tik ilgalaikėje perspektyvoje, o ne artimiausiais mėnesiais. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis ir Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pradėjo debatus. Abu kritikavo cinišką Rusijos maisto ir bado ginklavimo taktiką. Jie apibūdino, kaip ES toliau padės Ukrainai kare. Jie abu taip pat tvirtino, kad Rusija turės sumokėti už Ukrainos atstatymą.
Nepaisant nuolatinių Turkijos pareiškimų, kad šalis siekia tapti ES nare, per pastaruosius dvejus metus Turkija vis blogiau laikėsi savo įsipareigojimų, susijusių su stojimo į ES procesu. Turkijoje toliau blogėja žmogaus teisių padėtis. Europarlamentarai vertina tai, kad Turkija aiškiai remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą ir smerkia nepateisinamą Rusijos invaziją į Ukrainą ir karinę agresiją prieš ją. Šiais sudėtingais laikais tvirtas ES ir Turkijos bendradarbiavimas užsienio ir saugumo politikos srityje yra gyvybiškai svarbus. Turkija turėtų geranoriškai nagrinėti Suomijos ir Švedijos paraiškas dėl narystės NATO, konstruktyviai prisidėti prie galimų neišspręstų klausimų sprendimo ir susilaikyti nuo bet kokio nederamo spaudimo šiame procese. Dabartinėmis rimtomis aplinkybėmis svarbu užtikrinti, kad visos NATO sąjungininkės veiktų įžvalgiai ir greitai ratifikuotų Suomijos ir Švedijos prisijungimo protokolus.
Europalamentarai pritarė tam, kad iki 2030 m. naujų automobilių anglies dioksido taršos kiekis būtų sumažintas bent 55 proc. palyginti su 2021 m., o naujų furgonų — bent 50 proc. Nuo 2035 m. ES rinkai tiekiamiems naujiems automobiliams ir furgonams būtų visiškai draudžiama anglies dvideginio tarša. Europos Parlamentas trečiadienį pritarė eilei kitam kovos su klimato kaita pasiūlymui, pavyzdžiui, ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemą taikyti aviacijos sektoriui ir visiems skrydžiams kylantiems iš Europos Ekonominės Erdvės oro uostų, išskyrus ES atokiausius regionus, o iki 2025 m. panaikinti nemokamų taršos leidimų paskirstymą aviacijos sektoriui. Šios priemonės skirtos įgyvendinti Europos kovos su klimato kaita įsipareigojimus iki 2030 metų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu, o iki 2050 metų pasiekti neutralų šiltnamio efektą sukeliančių išlakų poveikį klimatui. Dokumentai, susiję su anglies dioksido apmokestinimu, įskaitant pakeitimus ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, naują ES importo anglies dioksido mokestį ir fondą, skirtą padėti tiems, kurie kenčia nuo energijos ir mobilumo nepritekliaus, buvo grąžinti EP Aplinkos komitetui tolesniam svarstymui.
Siekdami pateisinti ES piliečių ateities lūkesčius, išreikštus metus laiko vykusioje konferencijoje dėl Europos ateities, europarlamentarai paragino pakeisti ES Sutartis piliečiams svarbiose srityse. Jie siūlo reformuoti balsavimo ES Taryboje procesą ir daugelyje sričių pereiti nuo vienbalsio prie kvalifikuotos daugumos balsavimo. EP nariai siūlo suteikti ES kompetenciją tarpvalstybinių grėsmių sveikatai, efektyviu energijos vartojimu ir atsinaujinančiųjų išteklių energija grindžiamos energetikos sąjungos kūrimo užbaigimo, gynybos ir socialinės bei ekonominės politikos srityse. Jie siekia, kad būtų įgyvendintos Europos socialinių teisių ramsčio nuostatos ir socialinės pažangos protokolas, remiamas ES ekonomikos konkurencingumo ir atsparumo stiprinimas, skatinamos investicijos į naują socialiai atsakingą, žalią ir skaitmeninę pertvarką. Taip pat norima ES teisės aktų iniciatyvos, teisės keisti ir atšaukti aktus ir visų teisių priimti ES biudžetą. Europarlamentarai siekia sustiprinti ES vertybių apsaugos mechanizmą, paremtą 7-uoju ES Sutarties straipsniu ir ES pagrindinių teisių chartija.
Europos Parlamentui, kaip vienintelei tiesiogiai renkamai ES institucijai, reikia suteikti teisę siūlyti teisės aktus. Kad užsitikrintų šią teisę, politikai ragina keisti ES Sutartis ir pasirašyti naują tarpinstitucinį susitarimą, kuris leistų išvengti teisės aktų blokavimo. Per pastaruosius 20 metų Parlamentas ne kartą naudojosi ribota ir netiesiogine teisėkūros teise, tačiau dažnai Komisija ir ES Taryba šias iniciatyvas vilkino ar ignoravo. Pagal ES sutartis teisėkūros iniciatyva priklauso Europos Komisijai, o Europos Parlamentas ir ES Taryba gali naudotis tik netiesiogine ir labai ribota šios teisės forma. Parlamentas, pavyzdžiui, gali siūlyti įstatymus, susijusius su Europos Parlamento sandara, rinkimais ar europarlamentarų pareigomis.
ES tarptautinių viešųjų pirkimų taisyklių pataisos apriboja galimybes įmonėms iš ES nepriklausančių valstybių dalyvauti ES viešųjų pirkimų rinkoje, jeigu jų valstybės neužtikrina lygiavertės prieigos prie savo viešųjų pirkimų rinkos ES bendrovėms. Taip siekiama ES įmonėms suteikti prieigą prie trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkos. Europos Komisija gauna teisę spręsti, kuriais atvejais minėtos taisyklės būtų taikomos trečiųjų valstybių įmonėms. Nustačius trečiųjų valstybių kliūtis ES verslui, ES įmonėms bus kompensuojamas nelygiavertis dalyvavimas viešųjų pirkimų rinkose. Europos Komisija galės koreguoti konkurso balą trečiųjų šalių įmonėms arba taikyti baudą pasiūlytai kainai. Šios taisyklės bus taikomos pirkimams, kuriais įsigyjami brangesni nei 15 mln. eurų vertės darbai ir koncesijos, arba perkamos virš 5 mln. eurų vertės prekės ir paslaugos. Šios taisyklės nebūtų taikomos mažiausiai išsivysčiusioms valstybėms. Drauge sutrumpinamas institucijų, kurių pirkimams Komisija siūlė netaikyti naujųjų taisyklių, sąrašas, ir jos galios didelių miestų savivaldybėms bei didelėms valstybinėms įstaigoms.
Europarlamentarai nerimauja, kad Komisijos gairių nepakanka, ir pabrėžia, kad visiškas ES vertybių laikymasis yra būtina Atkūrimo ir atsparumo priemonės finansavimo sąlyga. Rezoliucijoje Parlamentas išreiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad Komisija pritarė Lenkijos 35,4 mlrd. EUR planui pagal Atkūrimo ir atsparumo priemonę (RRF). EP nariai dar kartą atkreipia dėmesį į esamus ir nuolatinius ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų vertybių, įskaitant teisinės valstybės principą ir teismų nepriklausomumą, pažeidimus ir apgailestauja, kad dėl Lenkijos vyriausybės veiksmų finansavimas dar nepasiekė žmonių.
Europarlamentarai smerkia moterų seksualinės ir reprodukcinės sveikatos teisių nuosmukį visame pasaulyje, įskaitant JAV ir kai kurias ES šalis, ragindami užtikrinti saugią prieigą prie abortų. Po debatų EP nariai priėmė rezoliuciją, primindama Jungtinių Valstijų Aukščiausiajam Teismui, kad labai svarbu palaikyti svarbią Roe prieš Wade (1973 m.) bylą, kuri saugo JAV Konstitucijoje nustatyta teisę į abortą. Politikai ragina JAV prezidentą Bideną ir jo administraciją užtikrinti saugius ir legalius abortus. Europarlamentarai pakartoja savo raginimą Teksaso vyriausybei skubiai panaikinti Senato įstatymo projektą ir ragina keletą kitų JAV valstijų, kuriose galioja panašūs įstatymai, suderinti savo teisės aktus su tarptautiniu mastu saugomomis moterų žmogaus teisėmis. Abortų draudimai ir kiti apribojimai neproporcingai paveikia skurde gyvenančias moteris. Moterims, kurios dėl finansinių ar logistinių kliūčių negali sau leisti keliauti į reprodukcinės sveikatos klinikas kaimyninėse valstybėse, gresia didesnė rizika patirti sveikatos problemų dėl gyvybei pavojingų procedūrų.
Europos Parlamento pirmininkė R. Metsola paskelbė 2022 m. LUX kino apdovanojimo laimėtoją – filmą „Quo Vadis, Aida?“, kurį režisavo Bosnijos režisierė Jasmila Žbanić. Filmas „Quo Vadis, Aida?“ pasakoja apie 1995 m. vasarą Srebrenicoje įvykdytą bosnių genocidą ir taikos palaikymo pajėgų vertėjos Aidos bandymą užkirsti tam kelią. Jos šeima yra tarp tūkstančių civilių, ieškančių pastogės Jungtinių Tautų stovykloje. Aida sužino, kad jos šeimos ir kitų žmonių laukia baisus likimas, tačiau ar ji gali ką nors padaryti, kad tai sustabdytų? Padėkojusi Europos Parlamentui už apdovanojimą, režisierė Jasmila Žbanić pažymėjo: „Kai aš kūriau filmą apie Srebrenicos genocidą, galvojau kad karas Bosnijoje, Kroatijoje ir mūsų regione buvo paskutinis karas Europoje. Tačiau buvau šokiruota, kad mes, europiečiai, leidome karui ateiti į Ukrainą. Raginu jus visus rasti būdų, kaip sustabdyti karą Ukrainoje.“ LUX publikos apdovanojimo laimėtoją išrinko Europos Parlamento nariai ir Europos piliečiai (žiūrovai ir europarlamentarai nulėmė po pusę balsų, atitekusių kiekvienam filmui).