2017 m. birželio 12-15 d. EP plenarinė sesija

Debatai dėl JAV sprendimo trauktis iš klimato kaitos susitarimo 

Trečiadienį EP nariai aptars JAV prezidento D. Trump sprendimą pasitraukti iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo. Nepaisant šio sprendimo, Europos Parlamentas tą pačią dieną balsuos dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų mažinimo paskirstymo ES naštos iki 2030 m.

Naujomis taisyklėmis siekiama, kad 2030 m. ES būtų išmetama 30 proc. mačiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei 2005 m.

Europos Parlamentas ruošiasi supaprastinti energetinio efektyvumo ženklinimą 

Antradienį europarlamentarai balsuos dėl naujų energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo taisyklių, kuriomis siekiama atsisakyti klaidinančio A+, A++ ar A+++ ženklinimo ir jį pakeisti A-G skale.

Dauguma prietaisų šiuo metu atitinka aukščiausią "A" energijos vartojimo efektyvumo klasę, todėl, siekdami gaminių išskirtinumo, gamintojai linkę ją skaidyti į mažesnes kategorijas ir pridėti pliusus, pvz. A+, A++ ar A+++. Tai gali klaidinti vartotojus, kurie pirkdami "A" kategorijos gaminį tikisi įsigyti taupiausią prietaisą.

Su ES Taryba jau suderintos taisyklės nustato aiškesnę A-G skalę, kurią kai kuriems produktams bus privalu taikyti nuo 2019 m. pabaigos.

Studentų mainų programai Erasmus - 30 metų 

Antradienį Strasbūre vyksiančioje Europos Parlamento ceremonijoje bus paminėtas studentų mainų programos Erasmus 30-etis. Jos dėka studijuoti, dirbti ar savanoriauti į kitą valstybę išvyko daugiau nei 9 milijonai žmonių. Apdovanojimo sulauks ir lietuvis muzikantas Pranas Kentra.

Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani ir Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude Juncker įteiks simbolinius apdovanojimus 33 Erasmus programos absolventams, atstovaujantiems visas prie Erasmus programos prisijungusios valstybes.

Tai viena iš sėkmingiausių Europos programų, kuri prasidėjo 1987 m. skatindama studentų mainus, o šiuo metu apima ir mokinių, mokytojų ar savanorių mainus.

Po ceremonijos antradienį 10.30 val. vyks EP pirmininko Antonio Tajani, EP kultūros komiteto pirmininkės Petra Kammerevert, EP pranešėjo Milan Zver ir ES komisaro Tibos Navracsics spaudos konferencija.

Būtina šalinti vyrų ir moterų pensijų skirtumą 

Trečiadienį europarlamentarai balsuos dėl siūlymų, kaip sumažinti lyčių nelygybę užimtumo srityje ir užkirsti kelią vyrų ir moterų pensijų atotrūkiui, kuris ES siekia 40 proc.

2014 m. vyrų pensijos ES vidutiniškai buvo beveik 39,4 proc. didesnės nei moterų ir per pastaruosius penkerius metus pensijų skirtumas padidėjo pusėje ES narių. Mažiausiai pensijos skiriasi Estijoje (3,7 proc.), o labiausiai - Kipre (48,8 proc.), tuo tarpu Lietuvoje šis skirtumas yra apie 15 proc.

Pensijų nelygybę lemia darbo rinkos ypatumai: daugiau moterų nei vyrų dirba laikinus darbus, moterys paprastai uždirba mažiau bei yra priverstos palikti darbo rinką dėl įsipareigojimų šeimai.

Europarlamentarai siūlo darbo rinkoje nustatyti vienodo atlygio už tą patį darbą principą, skatinti moteris ilgiau išlikti darbo rinkoje bei taikyti „priežiūros kreditus“, kurie kompensuotų karjeros pertraukas dėl šeimos narių priežiūros.

EP nariai aptars būsimą ES šalių vadovų susitikimą 

Rengdamiesi birželio 22-23 d. Briuselyje vyksiančiai Europos Vadovų Tarybai (EVT) europarlamentarai kartu su ES Tarybos ir Europos Komisijos atstovais trečiadienį diskutuos aktualiais būsimo susitikimo klausimais: migracija, gynyba ir saugumas bei „Brexit“ derybos.

Gegužės mėn. Europos Parlamentas paragino ES valstybes paspartinti pabėgėlių perkėlimą. EP nariai taip pat siekia reformuoti Europos prieglobsčio sistemą.

Europarlamentarai remia ir glaudesnį ES valstybių bendradarbiavimą gynybos srityje, ragindami jas rodyti politinę valią, didinti investicijas, dalintis informacija, telkti išteklius ir labiau koordinuoti veiksmus ES lygmeniu.

Europos kultūros sostinės 2020-2033 m. 

Antradienį EP nariai tvirtins sąrašą ES valstybių, kurių miestai 2020-2033 metais taps Europos kultūros sostinėmis. 2022 m. šia sostine taps Kaunas.

Kiekvienais metais dvi ES valstybės turi teisę parinkti miestus, kurie gali tapti Europos kultūros sostinėmis. Kas tris metus prie šio projekto gali prisijungti ir ES narystės siekiančios valstybės ir Europos ekonominės erdvės narės.

Nuo 1985 m. gyvuojančiu Europos kultūros sostinės projektu siekiama suteikti europiečiams galimybę pažinti kitas kultūras, skatinti kultūrų dialogą, puoselėti bendras vertybes, istoriją ir taip stiprinti europiečių bendrumo idėją.

Šiemet Europos kultūros sostinės yra Danijos miestas Orhusas ir Pafas Kipre. 2018 m. Europos kultūros sostinės bus Leuvardenas (Nyderlandai) ir Valeta (Malta), 2019 m. – Matera (Italija) ir Plovdivas (Bulgarija), 2020 m. – Rijeka (Kroatija) ir Golvėjus (Airija), 2021 m. – Elefsina (Graikija), Timišoara (Rumunija) ir Novi Sadas (Serbija).

Kas laukia ES sanglaudos politikos po 2020 metų? 

Pirmadienį europarlamentarai aptars ES sanglaudos politikos ateitį, siūlydami užtikrinti tinkamą šios politikos finansavimą, ją supaprastinti ir siekti didesnės atskirų ES fondų sinergijos.

Rezoliucijos projekte pažymima, kad sanglaudos politika sušvelnino ekonominės krizės ir ją sekusios taupymo politikos poveikį, tačiau regioniniai ir socialiniai skirtumai ES vis dar išlieka dideli. Todėl EP nariai ragina ES sanglaudos politiką ir toliau koncentruoti į minėtų skirtumų mažinimą.

Antradienį europarlamentarai taip pat balsuos dėl kitos rezoliucijos, kurioje siūlo didinti ES sanglaudos politikos matomumą, nes tik trečdalis Sąjungos piliečių žino apie jų regione ES finansuojamus projektus (Lietuvoje du trečdaliai piliečių yra girdėję apie jų regione vystomus projektus, finansuojamus iš ES lėšų).

EP narių dėmesio centre - dalijimosi ekonomika ir internetinės platformos  

Bendro vartojimo ekonomikos iššūkiai, internetinių platformų plėtra, jų veiklos apmokestinimas ir darbuotojų apsauga - tai tik keletas aspektų, kuriuos europarlamentarai ruošiasi aptarti trečiadienį, balsavimo dėl skaitmeninės rinkos plėtrą apibrėžiančių rezoliucijų išvakarėse.

EP nariai siūlo gerinti dalijimosi ekonomikos veiklą, ragindami nustatyti sąžiningos konkurencijos tarp tradicinio verslo ir naujų jo modelių (pvz., Uber, Airbnb) taisykles, stiprinti vartotojų ir darbuotojų apsaugą bei tinkamą apmokestinimą.

Europarlamentarai taip pat aptars internetinių platformų vaidmenį kovojant su klaidinančiomis žiniomis ir ginant piliečių privatumą.

 

Europos Parlamento informacija.