Beveik ketvirtadalis ES jaunų žmonių yra bedarbiai. Kaip padėti jaunimui rasti savo vietą darbo rinkoje?

 

Pa

skutinėje šį pusmetį plenarinėje sesijoje Strasbūre Europos Parlamento nariai balsavo ir už Europos Parlamento iniciatyvinį pranešimą dėl jaunimo galimybių dalyvauti darbo rinkoje skatinimo, stažuotojų, stažuočių ir praktikos padėties stiprinimo. Pranešimą pristatė jauniausia parlamentarė danė Emilie Turunen.

 

Parlamento nariai aktyviai diskutavo, kaip kovoti su jaunimo nedarbu, kuris ypač išaugo ekonominio sunkmečio metu. Šiuo metu Europoje daugiau kaip 5,5 mln. jaunuolių (21,4 proc.) iki 25 metų yra bedarbiai.  Lietuvoje jaunimo nedarbo lygis išlieka vienas aukščiausiu Europos Sąjungoje, vien per metus išaugo daugiau kaip tris kartus ir pasiekė apie 22 proc.

 

Pranešėja teigė, kad ne tik ekonominė ir finansinė krizė tapo kliūtimi jauniems žmonėms patekti į darbo rinką. Laikotarpis, per kurį išsilavinimą įgiję jaunuoliai patenka į darbo rinką po studijų baigimo, tapo ilgesnis ir procesas žymiai sudėtingesnis.

 

Pasak jos, labai svarbu užtikrinti jaunuolių galimybes būti finansiškai nepriklausomiems ir todėl būtina, kad kiekvienam jaunuoliui būtų suteikta teisė į minimalias pajamas, kurios jam garantuotų galimybę gyventi savarankišką suaugusio žmogaus gyvenimą. Jei tai nebus padaryta laiku, tai pasekmės skaudžiai paveiks jaunų žmonių gyvenimą.

 

Kaip rodo praktika, kai kurių valstybių narių diskriminuojantys teisės aktai, tokie kaip minimalų atlyginimą jauniems žmonėms nustatantis įstatymas Prancūzijoje ir sumažintos jaunų žmonių darbo išmokos Danijoje jaunimui užkerta kelią pradėti savarankišką suaugusiųjų gyvenimą. Tai labai neigiamai paveikia jaunus žmones, nes išsilavinę žmonės patiria diskriminaciją dėl amžiaus jau nuo pat jų karjeros pradžios.

 

Europos Parlamentas siūlo suburti nuolatinę ES jaunimo specialiosios paskirties grupę, kurią sudarytų jaunimo organizacijų, valstybių narių, Komisijos, Parlamento ir socialinių partnerių atstovai ir kuri stebėtų pokyčius jaunimo užimtumo srityje, suteiktų galimybę formuoti atrankinių grupių politiką, dalytųsi geriausios patirties pavyzdžiais ir inicijuotų naujas politikos kryptis.

 

Europos Parlamento nariai taip pat siūlo priimti Europos stažuočių kokybės chartiją, kuri užtikrintų praktikos integravimą į švietimo sistemas.

 

Taip pat siūloma patvirtinti Europos jaunimo garantijas, kurios užtikrintų, kad jaunimas nesėdės be darbo ilgiau, nei keturis mėnesius. Po keturių mėnesių jaunuoliams būtų siūlomi papildomi mokymai, studijos, kvalifikacijos kėlimo galimybės ar darbo pasiūlymai.

 

Pranešimas, kuriam pritarė Europos Parlamento nariai, bus perduotas Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

 

Taip pat šią savaitę buvo balsuojama už Europos Parlamento iniciatyvinį pranešimą dėl netipinių sutarčių, profesinės veiklos saugumo užtikrinimo, darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros ir naujų socialinio dialogo formų.

 

Europos Parlamentas šiuo pranešimu paragino Komisiją ir valstybes nares atkreipti dėmesį į netipines darbo formas ir profesinės veiklos nesaugumą, kadangi nestandartinis užimtumas nuo 1990 metų labai išaugo, ir dėl dabartinės ekonomikos krizės prarastos darbo vietos buvo pirmiausia netipinio sektoriaus darbo vietos. O taip pat kai kuriose valstybėse narėse padaugėjo nedeklaruojamo darbo atvejų ir dėl to gali kilti rimtų ekonominių – ypač fiskalinių, socialinių ir politinių problemų.

 

Darbas pagal netipines sutartis reiškia darbo santykius, neatitinkančius standartinio arba tipinio modelio, kurių skiriamieji požymiai yra šie: darbas ne visą darbo dieną, atsitiktinis darbas, laikinas darbas, darbas pagal terminuotą darbo sutartį, darbas namuose ir nuotolinis darbas, darbas ne visą darbo dieną, trunkantis 20 valandų per savaitę ar mažiau.

 

Lanksčios sutartys yra valstybių narių užimtumo politikos srityje naudojama priemonė, padėjusi bedarbiams rasti darbą. Pastaruoju metu atsiranda įvairių labai netipinių darbo sutarčių, pavyzdžiui, trumpesnė negu šešių mėnesių darbo sutartis, trumpesnis negu 10 valandų darbo laikas ir nerašytos darbo sutartys. Tokiomis įdarbinimo formomis daugiausia naudojasi jaunimas (19–29 metų) ir vyresni žmonės (virš 50 metų), moterys ir žemos kvalifikacijos darbuotojai.

 

Pagal labai netipines sutartis dirbantiems darbuotojams suteikiama mažiau galimybių mokytis, jų karjeros galimybės ribotos ir mažesnės pajamos, palyginti su kitų kategorijų darbuotojais – taigi jų padėtis darbo rinkoje ne tokia tvirta.

 

Taip pat diskutuojant dėl netipinio darbo, svarbus yra lyčių aspektas, nes vyrams neproporcingai atstovaujama esant įprastiniams darbo santykiams, o moterų, dirbančių netipinėmis sąlygomis, vis daugėja. Todėl vykdant užimtumo politiką, būtina aktyviai skatinti moterų ir vyrų vienodas galimybes, darbo, mokymosi ir šeiminio gyvenimo derinimą bei nediskriminavimo principų taikymą.

 

Europos Parlamentas ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares, padedant socialiniams partneriams, veiksmingai kovoti su neteisėtu darbu, daugiausia pasitelkiant prevenciją ir atgrasomąsias nuobaudas, ir tiki, kad strategijų numatymas kovai su neteisėtu darbu gali padėti kovoti su šiuo reiškiniu ir sumažinti nesaugių, visų pirma, netipinių darbo vietų skaičių.